Tarptautinėje konferencijoje „The University in a Single Place: Uniqueness Lies in Diversity“ mokslininkai iš visos Europos diskutavo apie universitetų „pabaigos pradžią“, studijų mobilumo politiką Europoje, jungtinių tarptautinių programų patirtį ir ateitį, aukštojo mokslo tarptautiškumo iššūkius ir perspektyvas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto surengtoje konferencijoje, į kurią atvyko Lietuvos, Olandijos, Italijos, Škotijos mokslininkai ir švietimo institucijų atstovai, konstatuota, kad universitetai išliks tik jei vykdys tarpdalykines studijas ir taps kiek įmanoma labiau tarptautiniai.
Dabartiniai universitetai – technokratų ir biurokratų gniaužtuose
Pasak VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės prof. dr. Inetos Dabašinskienės, konferencijoje dalyvavę mokslininkai į universitetus žiūri daug plačiau, ne kaip į „specialistų kalvę“ ar organizuojančius tik siaurai orientuotas arba madingas studijas, todėl diskusijoje netrūko kritikos dabartinei aukštųjų mokyklų situacijai: „Šiandien universitetai priversti veikti kaip verslo įmonės, kurios turi nešti greitą pelną ir demonstruoti greitus rezultatus, tačiau, mano įsitikinimu, universitetų misija turi būti kur kas platesnė“, – mano I. Dabašinskienė.
Prof. Leonidas Donskis taip pat teigia, kad universitetams stengiamasi primesti greitojo vartojimo kultūrą, tačiau didžiausi ir svarbiausi dalykai pasiekiami kitaip: „Galima greitai pasiekti rezultatą nesudėtingose sistemose arba veikiant populiariame ir švietėjiškame lygyje. Bet ne technologijos ar populiarios teorijų adaptacijos, o didysis mokslas, fundamentiniai projektai ir idėjų bei minties pasaulį keičiantys humanitariniai ir socialiniai mokslai iš esmės negali būti greiti ir skirti greitam vartojimui todėl, kad jų esmė – minties mokyklos ir savęs koregavimas“, – įsitikinęs prof. L. Donskis.
Kalbėdamas apie universitetų padėtį, profesorius primena, kad jie egzistuoja ir nedemokratiškose valstybėse (pavyzdžiui, Rusijoje, Kinijoje ar Irane), tačiau esantieji demokratiškose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, taip pat susiduria su nedemokratiškumo apraiškomis – technokratija ir biurokratija. „Visa tai užgožia tikrąją universiteto reikšmę ir prasmę“, – mano filosofas.
Universitetai turėtų pasirinkti laisvę, o ne saugumą
Bolonijos universiteto profesorius Stefano Bianchini tikina, kad universitetų ateitis jaudina ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. „Universitetai keičiasi, ir tą keitimąsi reikia mokėti priimti ir išnaudoti, tačiau pirmiausia reikia suvokti, kokia mūsų misija besikeičiančioje visuomenėje ir akademiniame gyvenime“, – sako S. Bianchini. Profesoriaus manymu, Europos universitetai turi išlikti skirtingi, tačiau privalo domėtis vieni kitų veikla ir sudaryti sąlygas draugiškam ir ne tokiam akademiškam bendradarbiavimui. „Europos Sąjungos piliečių įvairovė yra didelis turtas ir kartu iššūkis, ypač naujai kartai. Būtina mokėti šią įvairovę analizuoti ir veikti jos sąlygomis, t. y. bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, gerbiant kiekvieno išskirtinumą“, – tikina Bolonijos universiteto profesorius.
Kalbėdamas apie universitetų ateitį, prof. L. Donskis siūlo sustoti ir pagalvoti, kokios yra pagrindinės vertybės, ir nepasiduoti aklam skubėjimui, sekimui paskui neaiškius ir neištirtus tikslus, susivokti, kokiame pasaulyje iš tikrųjų norėtume gyventi. „Remiantis Z. Froidu, neįmanoma turėti ir laisvės, ir saugumo. Reikia pasirinkti. Universitetai turi pasirinkti, – teigia filosofas. – Protingiems nereikia saugumo, jiems reikia laisvės, o laisvę išlaisvina fantazija, vaizduotė ir kūrybingumas“, – pasakoja profesorius.
Tarptautiškumo svarba
„Tokios programos, kaip „Erasmus“, tarptautiniai mainai ir praktika skirtingose šalyse turi būti ne išimtis, o neatsiejama universitetų mokymosi ir tobulėjimo dalis, kurią išbandyti turi kuo daugiau studentų ir akademinio personalo“, – prie bendros nuomonės priėjo konferencijos dalyviai. Savo pranešime svečias iš Italijos Stefano Bianchini pasakojo apie „Erasmus“ programą, kuri ne tik sujungia skirtingus universitetus ir leidžia dalytis gerosiomis praktikomis, bet ir praplečia akiratį, nes daugiau kaip 5 mln. studentų kasmet gali studijuoti, keliauti ir susipažinti su kitų šalių kultūromis, religijomis, seksualiniais ar politiniais įsitikinimais ir kartu reprezentuoti save ir savo šalį. „Visa tai padeda geriau pažinti visuomenę, ją suprasti ir priimti, nusikratyti provinciališkumo komplekso“, – teigia S. Bianchini. Profesorius juokaudamas primena, kad dėl „Erasmus“ programos gimė jau daugiau kaip vienas milijonų kūdikių, nes jų tėvai susipažino per šią programą, ir tai yra tik maža dalis įrodymų, jog studijos, keliavimas ir keitimasis patirtimi suteikia apčiuopiamų rezultatų.
VDU viešųjų ryšių prorektorės prof. Auksės Balčytienės teigimu, ši konferencija buvo savotiška provokacija dėl universitetų ateities, kuri reikšminga visiems, nes būtent universitetuose galima sutikti ateities lyderių, iškiliausių ir svarbiausių sprendimų, idėjų autorių. Prof. A. Balčytienės manymu, universitetai turi būti daugiakalbiai ir daugiakultūriai, jungiantys studijas su tyrimais: „Tik atsiverdami pasauliui, kitoms kultūroms, galime pajusti visą įvairovę ir kartu atrasti vienijančius bendražmogiškos patirties, jautrumo, etikos ir moralės dalykus. Liberalus išsilavinimas – domėjimasis aplinka ir noras ją kvestionuoti – tampa kaip tik tuo įrankiu ar bendra erdve, kurioje užgimsta gražiausios mūsų kartos idėjos“, – pasakoja VDU prorektorė.
VDU
Jono Petronio nuotr.