Medikai skambina pavojaus varpais – tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje II tipo diabetas, kuris laikomas šiuolaikinės gyvensenos paskatinta liga, pasiekė epidemijos lygį, todėl tiksinti diabeto bomba reikalauja griežtos ligos priežiūros. Tam, specialistų manymu, reikalinga politinė valia ir aktyvus judėjimas, skatinantis visuomenę keisti gyvenimo būdą. 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbto Europos diabeto tyrimų asociacijos diabeto indekso duomenimis, Lietuva užima 29 vietą tarp 30 Europos šalių. Taigi Lietuvos gyventojai, propaguojantys gyvenseną, dėl kurios greitai daugėja susirgimo diabetu atvejų, pasižymi kaip vieni iš prasčiausią sveikatą turinčių Europos gyventojų.
Lietuvoje prasideda socialinė akcija
Norint suvaldyti situaciją, Lietuvoje prasideda socialinė akcija – diabeto prevencinis judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“. Šis judėjimas vienys specialistus, politikus ir visus žmones, kuriems rūpi jų pačių ir visuomenės sveikata. Iniciatoriai kreipiasi į kiekvieną žmogų: „Nelikite abejingi savo sveikatai, kreipkitės į gydytoją, reikalaukite tyrimų, kad ir jums nebūtų per vėlu!“ Šio judėjimo tikslas – mažinti susirgimo diabetu riziką Lietuvoje, padėti atitolinti ligą ir skatinti ankstyvą diagnostiką ir gydymą, kad būtų išvengta ligos komplikacijų.
Judėjimo globėja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad, jeigu norima pakeisti sergamumo brangiai kainuojančia ir sunkiai gydoma liga statistiką, būtina skatinti sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir judėjimą, užtikrinti ankstyvą diagnostiką ir laiku pradėtą tinkamą gydymą. Todėl judėjimo iniciatoriai visomis išgalėmis stengsis didinti susirgimo diabetu rizikos veiksnių, prevencijos priemonių žinomumą, kviesti žmones į nemokamas akcijas tikrintis cukraus kiekį kraujyje, skleis informaciją apie sveikos gyvensenos ir mitybos principus, sieks sergančiųjų cukriniu diabetu tinkamos kontrolės, laiku pradėto ir tinkamo gydymo.
Nerimą keliantys skaičiai
Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus teigimu, cukrinis diabetas yra klastinga liga, kuri pasaulyje jau pasiekė pandemijos lygį. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, vadinasi, ši klastinga liga kamuoja kas dvidešimtą mūsų šalies gyventoją. Per pastaruosius 50 metų registruotas sergančiųjų diabetu skaičius padidėjo net 25 kartus, tačiau šie skaičiai nė iš tolo neatspindi tikros situacijos, nes dar tiek pat sergančiųjų neregistruota. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius Lietuvoje gali siekti apie 11 proc., t. y. kas dešimtas iš mūsų gali sirgti diabetu, net to nežinodamas.
Diabeto komplikacijos
Diabetas klastingas dėl savo komplikacijų. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Tačiau šie skaičiai neatspindi tikros situacijos ir grėsmės – antra tiek diabeto atvejų yra nediagnozuota, nes sergantieji dažnai neturi jokių nusiskundimų, todėl liga diagnozuojama pavėluotai, praėjus 4–9 metams nuo susirgimo, jau išryškėjus diabetinėms komplikacijoms.
Jeigu diabetas nekontroliuojamas, gana jauni žmonės gali netekti regėjimo, inkstų, jiems gali reikėti nuolatinės dializės arba inkstų transplantacijos. Taip pat labai dažna diabeto komplikacija – galūnių gangrena. Iš esmės prastai kontroliuojamas diabetas pažeidžia vidaus organų smulkiąsias kraujagysles, sutrikdo šių organų funkcijas. Dėl atsiradusios neuropatijos sutrinka žmogaus jutimai. Jis gali susižeisti, bet nieko nejaučia. Organizmo atsparumas būna sumažėjęs, todėl labai greitai per žaizdą patenka infekcija. Iš pradžių supūliuoja minkštieji audiniai, tada infekcija persimeta į kaulinį audinį, ir kaulas tiesiog sutrupa. Tokiu atveju belieka tik amputacija – reikia nupjauti pirštą, pėdą ar net visą galūnę. Kita galūnės netekimo priežastis – gangrena, kai dėl sutrikusios kraujotakos atsiranda trofinių opų, pradeda juoduoti pirštai. Taip pat greičiau vystosi aterosklerozė, didėja insulto ar infarkto rizika.
Pagrindiniai diabeto rizikos veiksniai
Pagrindiniai diabeto rizikos veiksniai: nutukimas, paveldėjimas, jei moteris pagimdo didesnį nei 4 kg naujagimį, vadinamasis nėščiųjų diabetas (bet koks angliavandenių sutrikimas nėštumo metu). „Taigi diabetą lemia paveldimumas, persivalgymas ir nutukimas. Paveldimumo pakeisti negalime, bet žmogus, kuris turi rizikos veiksnį, gali išvengti kitų veiksnių. Išaiškinta, kad iš esmės visi žmonės, kurie turi 30 proc. kūno svorio perteklių, per 25 metus suserga cukriniu diabetu. Taigi patys žmonės turi gerai žinoti diabeto rizikos veiksnius ir nuolat tirtis, kad būtų laiku pradėtas gydymas ir neatsirastų sunkių komplikacijų. Šiuo metu diabetinėms komplikacijoms gydyti skiriama 75 proc. visų diabetui gydyti skirtų lėšų“, – teigė A. Norkus.
Keistina pakopinio gydymo schema
Dar viena problema, pasak Kauno klinikų Endokrinologijos instituto direktorės prof. Rasos Verkauskienės, ta, kad šiandien Lietuvoje yra visų įmanomų vaistų, kuriais gydomas diabetas, bet dėl skurdaus sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo sudaryta griežta schema, pagal kurią tie vaistai gali būti skiriami. Pradėti reikia nuo vieno vaisto. Jei šis nepadeda, galima skirti kitą, ir tik šiam taip pat nepadėjus skiriamas modernus gydymas. Dėl to apie 50 proc. pacientų gliukozės lygis kraujyje nesuvaldomas tinkamai, o tai gresia rimtomis komplikacijomis. Užsienyje vietoje tokios pakopinio gydymo schemos jau seniai taikomas individualizuotas gydymas, kai medikai gali laisvai pacientams parinkti tokius vaistus, kurių tuo metu jiems reikia.
„Dar 2006 m. Jungtinių Tautų Asamblėja pasirašė rezoliuciją, kuria pripažino diabetą „lėtine, sunkiai ir brangiai kainuojančia liga, sukeliančia sunkių komplikacijų, darančių žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui“. Paskatinti brangiai kainuojančia liga sergančiųjų gyvenimo pokyčius galima tik per ankstyvą diagnostiką, tinkamą kontrolę, laiku pradėtą ir tinkamą gydymą. Kuo labiau visuomenė įsitrauks, tuo geresnių rezultatų pasieksime. Ne veltui judėjimui pasirinktas šūkis „Rytojus prasideda šiandien“. Vienintelis būdas išlikti žvaliam ir darbingam iki senatvės – rūpintis savo sveikata“, – teigė D. Mikutienė.
II tipo diabetas diagnozuojamas netgi vaikams
Pasak medikų, anksčiau vidutinis rizikos susirgti diabetu amžius buvo apie 30 metų, šiuo metu amžiaus ribos gerokai nusitrynusios ir II tipo diabetas diagnozuojamas netgi vaikams. „Tokios II tipo diabeto epidemijos, kaip JAV, Lietuvoje nėra, bet prieš 20 metų mes tarp vaikų jo visai neregistruodavome. Todėl būtina investuoti į savo vaikus, į nutukimo profilaktiką, nes taip mes investuojame į visą žmogaus gyvenimą. Kaip vaikas išmoks maitintis, kokius sveikos gyvensenos principus šeima jam įdiegs, taip tas žmogus ir gyvens“, – teigė R. Verkauskienė.
„Diabeto rizikos veiksniai tie patys, kaip ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio). Nuo visų šių ligų miršta daugiausia žmonių. Todėl Lietuvoje reikėtų rimtai svarstyti dėl Nacionalinės diabeto programos kūrimo. Tose šalyse, kuriose yra tokios programos, padėtis kur kas geresnė“, – teigė R. Verkauskienė.
Kaip išvengti diabeto?
Pasak Santariškių klinikų kardiologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, pasaulyje jau netgi vartojamas terminas „kardiometabolinė rizika“, nes žmogaus organizmas – vientisa sistema, todėl negalima išskirti kurios nors jo sistemos. „Gliukozės sutrikimai yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Reikia pažymėti, kad infarkto, insulto ir diabeto rizikos veiksniai labai panašūs. Žmonės turi įsisąmoninti, kad užtenka tik palaikyti normalų kūno svorį, 3–4 kartus per savaitę užsiimti patinkančia fizine veikla, nepersivalgyti“, – patarė medikė.