Profesinis mokymas Lietuvoje išgyvena renesansą. Toks įspūdis susidaro pažvelgus į stojančiųjų statistiką – 2016-aisiais į profesines mokyklas įstojusių aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius išaugo net 40 proc. Specialistų teigimu, tokį pasirinkimą lemia santykinai trumpa mokslų trukmė ir įsidarbinimo perspektyvos. Mokinių skaičiaus augimui profesinėse mokyklose įtakos turi ir besikeičiantis visuomenės požiūris bei pačių mokyklų pastangos pritraukti jaunimą.
Mokinių skaičius auga
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) profesinio mokymo skyriaus vedėjo dr. Mečislavo Griškevičiaus teigimu, žmonių požiūris į profesinį išsilavinimą visuomenėje tik gerėja. Tą įrodo jau penktus metus iš eilės pastebimas vis didėjantis moksleivių skaičius šiose ugdymo įstaigose. Anot jo, šiandien vis daugiau ateina mokytis amato, nors baigė net ir aukštąjį mokslą, – taip lengviau įsidarbinti ar susikurti darbo vietą pačiam sau.
„Tų, kurie baigė aukštąjį ir įstojo į profesinę mokyklą, praėjusiais metais buvo 1800, o šiais – 2500. Tendencijos rodo, kad tokių žmonių vis daugėja, tačiau, mano nuomone, greitai ši situacija bus kitokia. Keičiasi kartos ir dabar mąstoma kritiškiau, – paanalizavę darbo rinkos poreikius, žmonės pirmiau stoja į profesinę mokyklą, o tik po to į universitetą. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – įgyjama profesija ir, esant poreikiui, daug lengviau ateityje įstoti į aukštąją mokyklą, nes stojant į panašios pakraipos specialybę pridedamas vienas balas“, – sako specialistas.
ŠMM atstovo nuomonę patvirtina jo pateikiamas faktas, kad baigusiųjų profesines mokyklas ir norinčiųjų stoti į universitetus skaičius sparčiai auga. 10 proc. profesinį išsilavinimą turinčių žmonių siekia aukštojo mokslo diplomo – prieš penkerius metus tokių tebuvo vos 2–3 proc.
Daugiau dėmesio komunikacijai ir ugdymo kokybei
Joniškio žemės ūkio mokyklos praktinio mokymo vadovas Saulius Dauparas pritaria tokiai nuomonei ir sako, jog prie bendro didėjančio mokinių skaičiaus labiausiai prisideda tai, kad daugėja žmonių, vertinančių profesinio išsilavinimo perspektyvas ir galimybes įsidarbinti. Vis dėlto didžiąją dalį moksleivių sudaro jaunimas, kuris ateina mokytis po dešimtos klasės, o jiems pritraukti dedamos didžiulės ugdymo įstaigų pastangos – be profesinių mokyklų savireklamos taip pat neįsivaizduojamas mokinių skaičiaus prieaugis.
„Mokinių skaičius profesinėse mokyklose auga, nes daugėja tų, kurie nori persikvalifikuoti, įgyti praktikos. Vis dėlto tai susiję ir su pačių mokyklų pastangomis. Daug dėmesio skiriame reklamai, rinkodaros veiksmams – keliaujame po progimnazijas, organizuojame atvirų durų dienas, bendraujame su tėveliais, vystome komunikaciją socialiniuose tinkluose. Vyresni žmonės ateina mokytis patys, o mokyklinio amžiaus jaunimui ir jų tėveliams reikia įrodyti, kad tai tinkamas pasirinkimas“, – teigia pedagogas.
Vis dėlto pedagogų mokymo programoje „Samsung Mokykla ateičiai“ dalyvaujančios Joniškio žemės ūkio mokyklos pedagogas S. Dauparas linkęs pabrėžti, kad gražių kalbų neužtenka, o iškeltus lūkesčius būtina pateisinti. Technologinis apsirūpinimas, patraukli mokymosi aplinka – svarbu, tačiau svarbiausią vaidmenį atlieka kvalifikuoti pedagogai, gebantys optimaliai išnaudoti turimus išteklius.
„Šiandien mokyklos yra gana gerai apsirūpinusios reikiama technika, išmaniosiomis technologijomis. Deja, dažnai mums, pedagogams, dar pritrūksta žinių ir įgūdžių, kaip efektyviai šiuos išteklius panaudoti. Siekiant modernizuoti mokymo procesą, sudominti ir įtraukti jaunąją kartą, mokytojams, ypač vyresnės kartos, reikia įvaldyti naujausias technologijas. Tai itin aktualu tiems pedagogams, kurie moko profesijos, nes čia labiau koncentruojamasi į praktiką, ne į teoriją“, – tikina pašnekovas.
Darbą rasti nesudėtinga
Dr. M. Griškevičiaus teigimu, baigusiems profesinę mokyklą įsidarbinti nėra sudėtinga. Paklausiausios šiuo metu – automobilių ir aviacijos mechanikos, grožio paslaugų, „Java“ programuotojų, virėjų, apdailininkų specialybės.
„Specialistų ruošimas derinamas su darbdaviais – stengiamės išpildyti jų lūkesčius ir patenkinti trūkstamų specialistų poreikį Lietuvoje. Siekiant maksimaliai efektyvaus rezultato, vykdomos darbdavių apklausos. Tad šalyje ruošiama tiek specialistų, kiek jų tuo metu reikia rinkai. Dėl šios priežasties dauguma baigusiųjų profesines mokyklas įsidarbina ypač lengvai. Mūsų atlikta apklausa parodė, jog didžioji dalis moksleivių dirbti pagal specialybę pradeda praktikos metu ar iškart po jos. Nemažai ir tų, kurie dirba patys sau“, – tvirtina ministerijos atstovas.
Specialistas priduria, kad kai kurios profesinio mokymo programos šiandien gali sėkmingai įgyvendinti anksčiau tik universitetuose vykdytas studijų programas.
„Štai prieš dvejus metus profesinėse mokyklose buvo įgyvendintas „Java“ programavimo kursas – praktika rodo, jog baigusieji gali sėkmingai konkuruoti rinkoje su tais, kurie įgijo aukštąjį išsilavinimą. Panašiai ir su aviacijos mechanika, kurios specialistus anksčiau ruošė tik universitetai, o dabar ir profesinės mokyklos, – darbdaviai pastarųjų pasirengimu yra itin patenkinti. Džiugina ir tai, kad vis daugiau profesinių mokyklų yra apsirūpinusios naujausiomis technologinėmis priemonėmis, mokymų bazėmis, kurios gerokai prisideda prie efektyvaus specialistų ruošimo“, – tikina pašnekovas.