Nuo 2017 m. įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, aukštosios mokyklos privalės laikytis nustatytų minimalių konkursinių balų stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tai užkirs kelią aukštosioms mokykloms priimti tuos jaunuolius, kurių maži konkursiniai balai akivaizdžiai rodo, kad studijoms jie visiškai nepasirengę.
„Mokslo ir studijų įstatymas sudaro prielaidas studijų kokybės proveržiui. Tos aukštosios mokyklos, kurios nesilaikys nustatytų minimalių konkursinių balų ar kitų Mokslo ir studijų įstatyme numatytų reikalavimų, negalės pretenduoti į valstybės finansavimą studijoms“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Nuo 2017 m. griežtinama studentų priėmimo tvarka. Naujajame įstatyme numatyta, kad universitetai ir kolegijos galės priimti stojančiuosius, kurių konkursinis balas ne mažesnis negu nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijos. „Tai užtikrins studijų kokybės augimą – kartu su šimtukininkais nebegalės studijuoti baigusieji mokyklas itin prastais pažymiais, kaip pasitaiko dabar, tempiantys bendrą akademinę kokybę žemyn“, – pažymi švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Visi valstybiniai universitetai ir kolegijos bei dalis nevalstybinių aukštųjų mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerijos paragintos, prieš 2016 m. priėmimą buvo sutartinai nusistačiusios minimalius stojamuosius balus: ne mažiau kaip „2“ – universitetuose ir „1,2“ – kolegijose iš dešimties galimų. Tačiau jų laikėsi ne visos aukštosios mokyklos.
Institucinio priėmimo, kuris vykdomas bendrajam priėmimui pasibaigus, duomenys rodo, kad 2016 metais tiesiai į aukštąsias mokyklas buvo priimtas dar 3481 studentas – 1833 studentai į universitetus ir 1648 studentai į kolegijas. Tai sudaro apie 13 proc. visų priimtųjų į aukštąsias mokyklas 2016 metais.
Iš kolegijų per institucinį priėmimą daugiausia stojančiųjų priėmė Socialinių mokslų kolegija (221 studentą), Kauno kolegija (195), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (130) ir Vilniaus kolegija (108), iš universitetų – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (332), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (285), Vilniaus universitetas (206), Vytauto Didžiojo universitetas (162).
Didesnė dalis aukštųjų mokyklų per institucinį priėmimą laikėsi nustatytų mažiausių konkursinių balų. Universitetams nustatyto mažiausio konkursinio balo institucinio priėmimo metu nesilaikė 4 valstybiniai universitetai: Aleksandro Stulginskio universitetas (mažiausias konkursinis balas 1), Šiaulių universitetas (mažiausias konkursinis balas 0,56), Mykolo Romerio universitetas (mažiausias konkursinis balas 0,4) ir Klaipėdos universitetas (mažiausias konkursinis balas 1,16).
Iš valstybinių kolegijų tik Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija priėmė stojančiuosius su žemesniu, negu nustatyta, balu (mažiausias konkursinis balas 1).
Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia dėmesį, kad konkursinius balus valstybės nefinansuojamiems studentams aukštosios mokyklos skaičiuoja savo nustatyta tvarka. Priimdamos studentus į mokamas vietas, aukštosios mokyklos teikia papildomus balus už įvairias papildomas veiklas (kiekviena aukštoji mokykla nusistato savo papildomų balų skyrimo tvarką). Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas suteikia galimybę švietimo ir mokslo ministrui nuo 2017 metų suvienodinti stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas minimalaus konkursinio balo apskaičiavimo tvarką.
2016 m. vasarą priimtas naujasis Mokslo ir studijų įstatymas įtvirtina kokybės kartelę ne tik stojantiesiems, bet ir aukštosioms mokykloms bei studijų programoms. Įstatymas sudaro prielaidas, kad studijų finansavimas būtų skiriamas studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.
ŠMM inf.
Nuotr. autor. Evgenija Levin