Zita Stalauskienė iš Rokiškio (73 m.) daugiau nei 18 metų vadovauja Rokiškio sveikatos klubui. Tačiau taip buvo ne visada. Mokykloje kūno kultūros pamokos nebuvo jos mėgstamos, nes buvo maža, negreita. Gyvendama su vyru niekada negalvojo apie sveiką gyvenimo būdą, nes vyras buvo muzikantas, o nė vienas renginys nebuvo susijęs su sveika gyvensena.
Gedulas ir nežinomybė gąsdino
„Man buvo 46-eri, kai mirė vyras. Atrodė, lyg staiga būtų sustojęs ir mano gyvenimas. Nors buvo vaikai, darbas, bet nežinojau, kaip toliau gyventi, ką turiu daryti. Po poros mėnesių kaimynė pasiūlė bėgti į ežerą. Pamaniau – kodėl gi ne?! Tai buvo 1991 m. balandžio 23 d. rytas, basos pėdos „čirškė“ nuo šalnos. Kelios moterys jau maudėsi, skatino ir mane. Pagalvojau, kad jeigu gali jos, gal ir aš…“ – pasakoja moteris.
Po šalto vandens „šoko“ bėgo namo tokia lengva, atrodė, kad išaugo sparnai: „Grįžusi išvaliau kambarius, išlėkiau į darbą, visiems džiaugiausi ir gyriausi. Nuo to laiko 12 metų iš eilės ištisus metus nepraleisdavau maudynių. Net savaitgaliais pati eketę išsikirsdavau, išsemdavau sniego košę iš eketės ir panirdavau. Su drauge esame niurktelėjusios į eketę esant 32 laipsnių šalčiui.“
Ne vienam toks sveikuolių pomėgis atrodė keistas, pradžioje stebėjosi: negi neužtenka vonioj nusiprausti, kam lįsti į šaltą vandenį? „Kai pradėjau ir galvą panardinti į vandenį, praėjo seniau dažnokai kankinę galvos skausmai. Dėl mankštų ir maudynių pasitraukė ir anksčiau kamavęs radikulitas“, – džiaugiasi Z. Stalauskienė.
Ji drauge su bendraminčiais pasinėrė į Rokiškio sveikuolių klubo, kurį subūrė ir kuriam sumaniai vadovavo Augutis Kriukelis, veiklą.
Pirmas maratonas sulaukus 50 metų
Lietuvos sveikuolių judėjimui nusipelniusi moteris pasakoja, kad per tuos metus išbandė daug visko: „Esu keletą kartų badavusi, bėgusi tris maratonus. „Pirmas mano maratonas buvo 1995 m. Palangoje, sveikatos šventėje, sulaukus 50 m. Taip paminėjau savo jubiliejų. Specialiai tam nesiruošiau, tačiau kasdien bėgiodavau po keletą km link ežero ir atgal“, – prisimena klubo vadovė. Šypsodamasi dar priduria: „Tuos 42 km bėgau 5 valandas, atbėgau paskutinė, manęs nebesitikėjo sulaukti, bet parbėgau! Buvo įdomi patirtis. Ne veltui sakoma, jog maratonas prilygsta savaitės badavimui.“
Trečiąjį savo maratoną, tąkart Stokholme, Z. Stalauskienė įveikė per 4 val. 38 min. ir buvo viduriuke tarp įvairaus amžiaus bėgikių.
Veiklos netrūksta
Zitos rytas prasideda 5.35 val. 6.15 val. ji susitinka su draugėmis, eina su šiaurietiško ėjimo lazdomis į mišką už ežero. Ten moterys kartu daro mankštą. Zita sako, jog dabar dar nesimaudo, tačiau Rokiškyje vėl yra jaunų žmonių, kurie maudosi vasarą–žiemą. Jai svarbu pabūti gamtoje, kur su draugėmis mankštinasi, o nuo pavasario iki vėlyvo rudens ir maudosi, ir žoliauja. Vasarą iki ežero ar sodų mina dviračiais.
„Kas rytą su draugėmis gamtoje praleidžiame porą valandų. Iki šiol turiu begalę kitos veiklos: priklausau „Caritui“, dalijame maistą žmonėms, dirbu „Carito“ bibliotekoje, lankau Švento rašto skaitymo būrelį, padedame vargstantiems, neįgaliems žmonėms. Turiu sodą, tris suaugusius vaikus, Norvegijoje įsikūrusias dvi buvusias globotines. Dviratis dabar – mano didžiausias draugas. 70-mečio proga man vaikai naują padovanojo. Juokauju, kad tai mano „mersas“, – džiaugiasi 4 anūkų močiutė.
Svarbu ne kiek gyvensi, o kaip
„Sveikuoliai padarė pradžią Lietuvoje, organizavome tiek daug sveikatos mokyklų, paskaitų, renginių“, – sveikos gyvensenos judėjimo pradžią Lietuvoje prisimena sveikuolė.
Zita tvirtina, kad sveikas gyvenimo būdas ją labai pakeitė: „Aš nemanau, kad gyvensiu ilgiau, negu skirta, svarbu, kaip nugyvensiu. Visi mes mirsim. Dabar kitaip ieškau savo negalavimų priežasčių, mąstau, kur „nusivažiavau“, ką ne taip darau. Ieškau priežasčių savyje ir vėl kapstausi pirmyn.“
„Atsimenu, Dainius Kepenis kažkada išsakė mintį, jog ateis laikas, kai sveika gyvensena apims Lietuvą, anūkai tęs mūsų darbus, o mes, pirmieji pradėję sveikuolių judėjimą, sėdėsim garbingai lyg aksakalai ir džiaugsimės sveika visuomene. Manau, kad taip ir vyksta.. Pažadino tai sveikuoliai visoje Lietuvoje. Pradžioje daug kas šaipėsi, o dabar pagarbiai vertina ir tęsia, įkūnydami sveikas idėjas. Ir mano klubui reikia šviežio vėjo, jaunos veiklios pamainos, kuri patrauktų daugiau jaunų rokiškėnų. Lai tai kuo greičiau ateina ir tegul toliau per kartas tęsiasi sveikuolių bendrystė dėl šviesos ir gėrio, lai visada būna sieloj šventė!“ – visiems bendražygiams ir sau linki Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė.
Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt