Prieš konferenciją „Moksliniais tyrimais grįsti alternatyvūs terapiniai metodai“ su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos ir rūpybos katedros medicinos psichologe dr. Viktorija Grigaliūniene kalbėjomės apie alternatyvius terapijos metodus ir tai, kokias sunkias ligas gali išgydyti šuns buvimas kartu. „Tai yra neatsiejama gyvūnų terapijos sritis. Pasaulyje ji sulaukia vis daugiau dėmesio. Lietuvoje kaniterapija tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jos pasiekimai nenuginčijami. Tai neišgydo visų ligų, tačiau padeda reabilitacijos metu pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažinimo ir socializacijos įgūdžius naudojant tam tikras specialiai parengtų šunų savybes“, – pokalbį pradėjo dr. V. Grigaliūnienė.
Kaip kaniterapija keitėsi bėgant metams?
Tai gana jauna sritis, tačiau šunų nauda negalima abejoti. Tyrimais įrodyta, kad ši terapija turi teigiamą poveikį fizinei bei psichinei žmogaus sveikatai. Šuo, kaip terapeutas, pirmą kartą buvo aprašytas daktaro Boriso Levinsono rankraštyje. Jis pateikė dokumentą apie gydymą, kurio sėkmė labiausiai priklausė nuo šuns įsikišimo. Buvo pristatytas atsitiktinis atradimas – šio psichologo šuo labai pagerino sunkiai sutrikusių vaiko bendravimo (komunikacinių) funkcijų procesus per keletą terapijos seansų. Per konsultaciją šuo buvo paliktas vienas su vaiku tik keletui minučių, bet, grįžęs į kambarį, gydytojas Levinsonas rado vaiką kalbantį su šunimi.
Ar ši terapijos rūšis yra populiari Lietuvoje?
Lietuvoje kaniterapija žengia pirmuosius žingsnius. Pirmasis ja besidominčių žmonių susirinkimas įvyko prieš keletą metų. Kokias ligas padeda įveikti šunų terapija? Kaniterapija dažniausiai yra taikoma gydant autizmą, dėmesio trūkumus, hiperaktyvumą ir cerebrinį paralyžių. Žinoma ir keletas kitų ligų bei sutrikimų, kuriems gydyti naudojami ir šunys, tačiau aktualiausi yra pirmieji trys atvejai. Lietuvoje autizmo sutrikimas per metus diagnozuojamas apie 300 vaikų. Dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumo sutrikimas vaikams diagnozuojamas dar dažniau. Ši liga diagnozuojama 3–11 proc. bendrosios populiacijos vaikų, ir jos paplitimas nuolat didėja. Daugiau nei 1000 vaikų Lietuvoje kamuoja cerebrinis paralyžius. Jiems taip pat gali padėti šunys.
Kokie šunys gali dirbti su ligoniais? Ar jie yra specialiai rengiami?
Kaniterapijai tinka ne kiekvienas šuo. Šuo turi būti grynaveislis ir turėti tai įrodančius dokumentus. Dažniausiai kaniterapijai pasirenkami niufaundlandai, Labradoro retriveriai, samojedai. Iš vados atrenkami terapijai tinkami šuniukai. Pirmiausia labai svarbu tiksliai išsiaiškinti šunų psichikos, elgesio ir temperamento ypatybes. Tam šiuo metu pasaulyje naudojami keli būdai, iš jų dažniausiai taikomi standartizuoti elgesio testai. Tai subjektyvus arba objektyvus specialistų vertinimas, kai šunų reakcijos stebimos tam tikromis situacijomis, atliekant testavimo pratimus, užduotis.
Ar šios terapijos naudą jau įrodo moksliniai tyrimai?
Tokių tyrimų nėra. LSMU Slaugos ir rūpybos katedros studentės atliko pirmuosius mokslinius tyrimus vaikų gerovės centre „Pastogė“, Kartų namuose su garbaus amžiaus žmonėmis bei Jaunimo užimtumo centre su psichikos negalią turinčiais jaunuoliais. Rezultatai buvo stulbinami: senukai, kurie ilgą laiką gulėjo lovoje ir nenorėjo bendrauti, po ketvirtų pratybų kėlėsi ir ėjo į jiems skirtą susitikimų patalpą, kad galėtų pabūti su šunimis. Kai kurių sumažėjo depresijos ir nerimo duomenys. Jaunimo centro grupėje buvo trys autizmu sergantys asmenys. Vienas jų per pirmuosius susitikimus ateidavo ir išeidavo iš patalpos, visiškai neglostė šunų, nedavė komandų. Tačiau po penkių sesijų pats rodė iniciatyvą, vedžiojo šunį, glaustėsi. Paciento sveikata akivaizdžiai pagerėjo.
Kaip vyksta gydymas kaniterapija?
Taikomi du šunų terapijos metodai. Šuns dalyvavimas terapinėje veikloje ir šuns dalyvavimas ir padėjimas mokymosi veikloje. Būtent pirmuoju atveju tokia veikla ir vadinama kaniterapija. Ji yra atliekama ar prižiūrima profesionalų, kvalifikuotų specialistų su kaniterapijai tinkamais bei sertifikuotais šunimis. Esminė detalė – per šį gydymo procesą nusistatomi konkretūs gydymo tikslai. Taip pat šio tipo terapija yra struktūrinė: dažniausiai vienam žmogui ar mažai grupei paskiriamas vienas šuo. Kitais žodžiais, tai profesionalus, moksliškai pagrįstas darbas su ligotais vaikais arba suaugusiaisiais. Antruoju atveju ši veikla nėra vadinama kaniterapija. Tai pratybos, veiklos su vaikais bei suaugusiaisiais, kai konkrečių tikslų nėra užsibrėžta. Tokios pratybos gali būti prižiūrimos žmonių, kurie nėra specialiai parengti. Šiuose užsiėmimuose gali dalyvauti ir nesertifikuoti šunys.
Kur yra rengiami kaniterapijos specialistai?
Kaniterapijai labai svarbi medicinos ir gyvūnų mokslų sąveika. Nuostabu – LSMU susideda iš Medicinos bei Veterinarijos akademijų. Tai leidžia glaudžiai bendradarbiauti medicinos ir gyvūnų mokslo specialistams. Viena iš LSMU Gyvulininkystės technologijos fakulteto gyvūnų mokslo programos specializacijų yra kinologija. Šiemet šios specializacijos pirmajame ir antrajame kursuose mokosi studentai, kurių dalis domisi šiuo alternatyviosios terapijos metodu. LSMU funkcinis padalinys yra ir prieš dvejus metus įkurtas Kinologijos mokslinio edukacinio ugdymo centras, jungiantis 17 glaudžiai su kinologija susijusių specialybių atstovų – veisėjus, dresuotojus, etologijos, genetikos bei šunų mitybos specialistus. Šiame centre ir atsirado dabartinio Kaniterapijos pagalbos centro užuomazgos.
Karolina Marcinkevičiūtė