Pradinis / Šeima ir sveikata / Švaresnės aplinkos link: kuo pakeisti plastiką?

Švaresnės aplinkos link: kuo pakeisti plastiką?

Šiuolaikiniame pasaulyje gyventi nedarant jokio neigiamo poveikio aplinkai – kol kas neįmanoma, tačiau pakeitę savo įpročius ateities kartoms galime palikti švaresnę Žemę. Pradėkime nuo mažų žingsnelių. Dabar pats laikas apsidairyti savo aplinkoje – kiek vienkartinių maišelių, pakuočių ir kitų plastikinių smulkmenų išmetame, panaudoję vos vieną kartą?

Rasa Syminaitė ir Ramona Rudgalvytė

„Mes, kaip ir visas pasaulis, labai greitai pripratome prie plastiko teikiamo patogumo. Dažnai nė neatkreipiame dėmesio, kiek daug jo kasdien sunaudojame“, – sako Rasa Syminaitė. Vieną dieną, rimtai susimąsčiusi apie išmetamo plastiko kiekį, ji suprato, kad nebenori gyventi taip pat. Mergina ne tik ėmė keisti įpročius, bet ir pradėjo dalytis savo atradimais su kitais. Kartu su bendraminte Ramona Rudgalvyte įkūrė „Nulą“ – vietą, kurioje gyvena daugybė aplinkai palankesnio gyvenimo idėjų.

Rasa, kaip prasidėjo Jūsų kelionė tvaresnio, švaresnio gyvenimo link? Kada supratote, kad nebenorite gyventi apsupta plastiko?

Plastikas nėra blogis – tai medžiaga, padėjusi pasiekti didelę pažangą įvairiose srityse. Problemų kyla tada, kai atsigręžiame į žmogų ir pamatome, kiek daug vienkartinio, nereikalingo plastiko jis sunaudoja kiekvieną dieną, kaip vėliau šios atliekos tiesiog nusėda sąvartynuose…

Mano kelionė tvaresnio, švaresnio gyvenimo link prasidėjo, kai ėmiau rūšiuoti atliekas ir pamačiau, kiek plastiko sunaudoju. Kol viską mesdavau į vieną šiukšlių dėžę, neatkreipdavau dėmesio, ko ji taip greitai prisipildo. Pradėjusi rūšiuoti pastebėjau, kad plastiko atliekų dėžė prisipildo bent tris ar keturis kartus greičiau nei kitų šiukšlių. Daugiausia tai vienkartiniai maišeliai, įvairios maisto pakuotės, saldainių popierėliai, panaudotos maisto plėvelės, ausų krapštukai, įvairūs higienos priemonių buteliukai…

Tada supratau, kad toks plastiko sunaudojimo mastas nėra normalus. Pabandžiau įsivaizduoti, kiek jo išmeta visas namas ar žmonės kaimynystėje. O tada pagalvojau apie savo miestą… Savo šalį, žemyną, galiausiai ir apie visą pasaulį. Suvokiau, kad plastiko atliekų kiekis didžiulis ir tokia pat didelė jo daroma žala.

Minimalizmas, tvarus gyvenimas nėra išorinio pasaulio reiškinys. Viskas prasideda vieno žmogaus viduje… Kaip Jums su Ramona kilo mintis įkurti „Nulą“?

Viskas prasidėjo nuo mudviejų diskusijų. Vis dažniau atkreipdavome dėmesį į savo vartojimo įpročius, ėmėme apie tai aktyviai diskutuoti ir ieškoti tvaresnių sprendimų savo buičiai. Pamatėme, kad sprendimų yra, tačiau juos sunku rasti, tai užtrunka. Tad nusprendėme sukurti tinklalapį, kuriame būtų galima rasti visas kokybiškas vienkartinio plastiko alternatyvas.

Kokias pagrindines problemas įžvelgiate lietuvių įpročiuose?

Mes, kaip ir visas pasaulis, labai greitai pripratome prie plastiko teikiamo patogumo ir dažnai neatkreipiame dėmesio, kiek daug jo kasdien sunaudojame.

Apsidairę prekybos centruose matome, kad vis dar normalu naudoti polietileninius maišelius kelioms daržovėms pasisverti, nors pakaktų jas tiesiog įsidėti į krepšį arba į daugkartinį medžiaginį maišelį. Gėrimams naudojame plastikinius šiaudelius dažnai tik dėl to, kad taip smagiau gerti, net nesusimąstydami, jog jie beveik niekada nebūna perdirbami dėl smulkumo. Šventėms naudojame vienkartinio plastiko blizgučius, kurie džiugina tik pirmas kelias minutes. O į iškylą imame vienkartinius indus, nes plauti nenorime, nepatogu. Renkamės patogesnius, greitesnius būdus, retai susimąstydami, kokią įtaką tai daro mūsų aplinkai.

Lietuvoje vienam žmogui per metus tenka dvidešimt du kilogramai plastikinių pakuočių atliekų. Nedidelė dalis perdirbama, o likę kilogramai ỹra kelis šimtus metų. Dažnai plastikas suyra į mažesnes daleles – mikroplastiką. Šios nukeliauja į dirvožemį, vandenį, tampa gyvūnų maistu, taip patenka ir į mūsų maisto grandinę. Mokslininkai jau dabar kalba apie mikroplastiką, randamą mūsų organizmuose.

Kita problema – rūšiavimas. Ir dėl nežinojimo ar nenorėjimo žinoti, ir dėl nepatogumo, o kartais dėl infrastruktūros trūkumo daug žmonių Lietuvoje vis dar nėra linkę rūšiuoti.

Esate sakiusios: „Kad prisidėtume prie švaresnės savo ir mūsų visų aplinkos išsaugojimo, nereikia kardinalių pokyčių – kartais užtenka itin mažų žingsnių.“ Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai?

Pirmas žingsnis į naujus įpročius, švaresnę savo bei kitų aplinką – pastebėti. Atkreipti dėmesį į tai, kur ir kada naudojame plastiką, ir kiekvieną kartą tiesiant ranką jo link paklausti savęs: „Ar man tikrai jo reikia? Ar galėsiu jį panaudoti daug kartų? Ar galiu jį pakeisti kuo nors tvaresniu?“ Nereikia griebtis kardinalių pokyčių – gali padėti ir maži. Pavyzdžiui, viena daugkartinė gertuvė leis sutaupyti šimtus buteliukų per gyvenimą.

Kitas žingsnis – naudoti daugkartinį kavos puodelį. Vienkartiniai puodeliai, kuriuos gauname degalinėse, kavinėse, itin sunkiai ir retai perdirbami. Nors jie yra popieriniai, tačiau viduje padengti plonu plastiko sluoksniu, todėl, vieną kartą panaudoti, taip pat nusėda sąvartynuose. Vienas daugkartinis puodelis leis išvengti šimtų vienkartinių puodelių per metus.

Dar vienas itin paprastas žingsnis – įsigyti ar pasisiūti medžiaginį maišelį sveriamiems maisto produktams ir įprasti jį neštis einant į parduotuvę apsipirkti. Į jį galite dėti vaisius, daržoves, saldainius, riešutus, bet kokius kitus sveriamus produktus. Iš savo patirties sakau – pardavėjos-kasininkės labai palankiai reaguoja į tokius pirkėjus, o dažnai ir pagiria!

Jei vis dėlto plastikinių gaminių išvengti nepavyksta, stenkitės juos naudoti kiek galima daugiau kartų, kol tikrai taps nebetinkami. Nebijokite į daiktus pažiūrėti kūrybiškai, pagalvokite, kaip juos panaudoti dar kartą. Pavyzdžiui, išplauti plastikiniai šiaudeliai gali tapti puikia šventinių dekoracijų gamybos priemone – internete galite rasti daug puikių idėjų. 

Kai plastikinis gaminys tikrai nebetinkamas naudoti, nepatingėkite taisyklingai surūšiuoti – išplaukite ir išmeskite į tam skirtą konteinerį.

Kuo siūlote keisti vienkartinius ar kitus plastikinius gaminius virtuvėje ir vonioje?

Virtuvėje siūlome naudoti natūralių pluoštų šveistukus, metalinius šiaudelius, indų muilą. Vienkartinę maistinę plėvelę galima pakeisti daugkartine bičių vaško maistine drobele. Tai vienas didžiausių mūsų atradimų. Ji pagaminta iš medvilnės, bičių vaško ir kitų sudedamųjų dalių, kurios padeda ilgiau išlaikyti maistą šviežią. Šią drobelę galima naudoti daugiau nei metus. Ji priglunda prie maisto taip pat gerai kaip ir įprasta maisto plėvelė.

Galima rasti ir itin įdomių plastiko pakaitalų. Pavyzdžiui, vienkartines plastikines lėkštes siūloma keisti valgomomis lėkštėmis iš kviečių sėlenų, o vienkartinius puodelius – daugkartiniais puodeliais iš kavos tirščių!

Siekiant sumažinti plastiko gaminių skaičių vonioje, verta išbandyti kietąjį šampūną, kondicionierių, dezodorantą, kurie supakuoti į popierines pakuotes. Taip pat daugkartinius makiažo valymo padelius, bambukinius ausų krapštukus, bambukinius dantų šepetėlius.

Vis labiau populiarėja menstruacinė taurelė moterims, kurią galima naudoti dešimt metų. Tai leidžia sutaupyti tūkstančius įklotų ar tamponų, kurie nėra perdirbami ir nusėda šiukšlynuose, ant vandenynų dugno.

Yra ir plastikinių tarų alternatyvų. Tai – metalinės gertuvės, medžiaginiai maišeliai prekėms susidėti ar sveriamiems produktams, silikoniniai maišeliai maisto produktams laikyti.

Nuolat aktyviai ieškome daugiau alternatyvų, kad žmonės vienoje vietoje rastų visas priemones savo buičiai ir higienai.

Geri pavyzdžiai įkvepia, skatina keistis aplinkinius. Kas Jus motyvuoja ir toliau su žmonėmis dalytis ekologiškesnio gyvenimo patarimais?

Didžiausias paskatinimas – pamatyti pokytį net ir vieno žmogaus gyvenime. Ne tik jo vartojimo įpročių, bet ir mąstymo pasikeitimą. Labai įkvepia žmonės, kurie sako, kad, paskatinti „Nulos“, labiau gilinasi į tai, ką vartoja, ieško atsakingesnių sprendimų, keičia savo įpročius ir tuo užkrečia kitus. Tai skatina dar daugiau kalbėti apie plastiko mažinimą, burti bendraminčius ir mažais žingsniais keisti mūsų visų aplinką.

Viktorija Vaičiulytė

Asmeninio archyvo nuotraukos

Stebinantys faktai

Vos per vieną valandą visame pasaulyje išmetama maždaug ketvirtis milijono plastikinių butelių. Apie pusę jų patenka į sąvartynus. Plastikas suyra tik per 200–500 metų.

Apskaičiuota, kad rūšiavimas, pakartotinis panaudojimas ir kompostavimas sukuria nuo 6 iki 10 daugiau darbo vietų nei atliekų deginimas ir sąvartynai.

Jeigu į eilę surikiuotumėte per dieną sunaudojamus plastikinius puodelius, jie apjuostų visą Žemes rutulį.

Plastikiniai maišeliai ir kitos plastiko atliekos, išmetamos į vandenynus, kasmet pražudo apie 1 mln. įvairių jūrų būtybių.

Kiekviena perdirbta polietileno tona išsaugo 1,8 t naftos.

Vienam europiečiui vidutiniškai per metus tenkantis atliekų kiekis yra 513 kg.

1 perdirbtas plastikinis butelis išsaugo energijos, kurios užtenka 3 valandas degti 60 W lemputei.

Viena olandų nevyriausybinė organizacija, pasiryžusi iš pasaulio vandenų išvalyti plastiko atliekas, neseniai pristatė savo naujausią išradimą – plūduriuojančią šiukšlių rinkimo baržą „The Interceptor“ (liet. „Gaudyklė“). Ji geba per dieną surinkti iki 50 tonų upe plaukiančių šiukšlių. Anot kūrėjų, per artimiausius penkerius metus ketinama išvalyti tūkstantį taršiausių upių, kurios 80 proc. prisideda prie pasaulinės plastiko taršos. Išradimo autoriui Boyanui Slatui vos 25-eri. Vandenynų valymo planą jis sukūrė būdamas devyniolikos.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top