Didžiausias mūsų turtas – sveikata. Laimingi tie, kurie yra sveiki. Esame maža tauta, todėl privalome puoselėti ne tik savo kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą, bet ir sveikatą. Išlikti gali tik sveika tauta! Sveikai gyventi turime ne vieną savaitę ir ne mėnesį, o visą gyvenimą. Žiniuoniai kažkada atkreipė dėmesį į gydomąsias tam tikrų augalų savybes, pradėjo juos rinkti, auginti, ruošti vartoti kaip vaistus. Taip ir atsirado liaudies medicina. Augalai buvo ir maistas, ir vaistas.
Metų sandūroje Krašto valdybos vicepirmininkė ekonominiams reikalams Angelė Kavakienė, „Food Depot International Inc.“ vadovė, gyvenanti JAV, į Lietuvą vyko ne tik atsiimti jai skirto „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo už eksporto skatinimą, bet ir susitikti su verslininkais, užmegzti naujų ryšių. Dešimties dienų dienotvarkėje buvo vien susitikimai dėl verslo. To rezultatas – ir Amerikoje bus galima įsigyti aukščiausios kategorijos provizorės, farmakognostės, vaistininkės, žolininkės, auginančios ir kuriančios vaistus, įmonės „Jadvygos žolės“ savininkės ir aktyvios visuomenininkės Jadvygos Balvočiūtės žolelių mišinių, arbatžolių.
Jadvyga Balvočiūtė, prieš aštuoniolika metų tapusi ūkininke, Mažeikių rajone ekologiškai augina vaistažoles, gamina arbatas. Baigusi Kauno medicinos universiteto farmacijos fakultetą, ji penkerius metus dirbo vaistinėje provizore, vėliau – dvidešimt metų botanikos sodo vaistinių augalų laboratorijoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Balvočiūtė persikėlė gyventi į tėviškę. Ji dirbo Kamanų valstybinio rezervato biologe (botanike). Tuo laikotarpiu dalyvavo VU Ekologijos instituto projekte, skirtame Lietuvos vietinei įvairovei išsaugoti steigiant valstybinius ir vietinės reikšmės draustinius. Gimtinėje apie trečdalį vaistažolių savo arbatoms ji užaugina, du trečdalius surenka su pagalbininkais miškuose ir pievose.
Angelė pasakojo: „Lietuviai jau seniai prašo į Ameriką atvežti žinomos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės arbatų. Šiais metais, lankydamasi Lietuvoje, apsidžiaugiau gavusi Jadvygos kvietimą pasisvečiuoti ir net pernakvoti jos namuose. Tai buvo viena įdomiausių viešnagių mano gyvenime. Jei man reikėtų apibūdinti tikro žemaičio įvaizdį, Jadvyga būtų viena iš nedaugelio. Neįtikėtina santarvė su gamta jos gyvenime ir mąstysenoje: moteris tvirta, nebijanti tiesiai išsakyti savo nuomonės net jei ši priešinga didžiosios visuomenės dalies nuomonei. Būtent tokių žmonių dėka turbūt Žemaitija niekada ir nebuvo nugalėta.
Su p. Jadvyga sėdėjome iš natūralių rąstų suręstoje ir net sausio mėnesį nešildomoje troboje. Jos teigimu, tai tik padeda žvaliai jaustis. Gėrėme įvairiausių žolelių arbatą ir kalbėjomės apie daug ką. Savaime aišku, daugiausia pokalbis sukosi apie santykį tarp tradicinės ir alternatyviosios medicinos. Žolininkė J. Balvočiūtė žmonėms neskiria vaistų, kol gauna gydančio gydytojo išrašą apie tikslią ligos diagnozę. Jadvygos nuomone, tinkamai parinkta žolelių arbata tik sustiprins cheminių vaistų poveikį, padės lengviau ir greičiau išgyti. Lietuviai žolelėmis gydėsi šimtmečiais, turi didelę tokio gydymosi patirtį. Cheminiai vaistai gydo, tačiau turi ir šalutinį poveikį, kuris net ne visada tinkamai atskleidžiamas. Cheminiai vaistai dažnai turi tik vieną gydomąją savybę, o augaliniai vaistai – labai daug. Cheminiai vaistai turi savo vietą ir turės, jų yra ir labai gerų. Būna įvairių atvejų, kada reikia griebtis cheminių vaistų, jų atsisakyti būtų per daug drąsu. Tik ir gydymas vaistažolėmis turėtų būti žinomesnis, rekomenduojamas, žmonės turėtų būti labiau supažindinami su tokiu gydymu.
Iš ryto apsilankėme jos ūkyje, kur renkamos, rūšiuojamos, sandėliuojamos, pakuojamos žolelės. Stebino švara, labai maloniai maišėsi įvairiausių žolelių kvapai.
Jau žiemą pradedami rinkti medžių pumpurai. Ekologinio ūkio produkciją sudaro: 54 rūšių arbatos su žolėmis negalavimams gydyti, keliolika arbatos mišinių kasdienai, kvapios žolelės lininiuose maišeliuose automobilio salonui, aromatingos pagalvėlės ramiam miegui. „Jadvygos žolėms“ suteiktas ekologinio ūkio statusas, tautinio paveldo sertifikatas, arbatos pripažintos kulinarijos paveldo produktu.“
Pasak pačios netradicinės medicinos puoselėtojos, žmonės neturėtų tapti farmacijos įmonių įkaitais. Yra progų permąstyti, kaip geriau elgtis, bet žmogui sveikata turėtų būti prioritetas. Juk yra labai daug liaudies medicinos fizioterapijai skirtų arbatų, vonelių, kompresų, vonių.
„Pasirinkdami vaistažoles kasdienei arbatai ir gydydamiesi peršalimo ligas, žmonės turėtų vadovautis ir nuojauta. Jeigu mėgstate kelių vaistažolių arbatas, nereikėtų nerimauti, kad jos gali pakenkti. Tik nereikia gerti vienodos labai stiprios vaistažolių arbatos daugiau kaip tris kartus per dieną ir reikėtų bent kas 10 dienų daryti pertraukas. Svarbu stebėti save, organizmas įvairiais ženklais (pykinimu, nenoru gerti) pasako, kad jam vaistažolės ar jų dozės netinka. Jeigu sergant nesinori valgyti, vadinasi, tuo metu ir nereikia. Taip organizmas pataria, kaip tinkamiau elgtis, perspėja, kad tuo metu negali dėmesio skirti virškinimui. Reikia paisyti kiekvieno žmogaus individualių savybių. Mes mažai šviečiame žmones, o blogiausia, kad vaikų nuo mažens nemokome pažinti gamtos. Visada jaučiu atsakomybę už savo sudarytus receptus“, – teigia žolininkė.
Jadvyga pataria, kaip vartoti arbatų mišinius: „1–2 šaukštus arbatos mišinio užplikome puse litro vandens, palaikome 30 minučių arba 2 valandas (jei joje yra šaknų ir šakniastiebių) ir geriame dažniausiai prieš valgį 3 kartus per dieną. Jeigu arbatos sudėtyje yra dilgėlių, geltonžiedžių barkūnų žolės, kaštonų žiedų, po 10–15 dienų reikia daryti pertrauką, kad nepadidėtų arba nesumažėtų kraujo krešumas. Vaistažolių arbatas tinka skaninti medumi, tik jo nepatartina dėti į karštą užpilą, nes dingsta vaistinės savybės. Jonažolių vasarą nereikia dėti į arbatas, nes šios vaistažolės didina mūsų organizmo jautrumą ultravioletiniams saulės spinduliams. Aš tik parenku augalus, konsultuoju žmones, kaip gydytis. Gydo augalai, o ne aš.“
Pasak žolininkės, vaistažolės gali būti auginamos ir dideliame darže, ir visai mažame balkone ar ant palangės. Galima jų pasisodinti ir tiesiog gėlyne. Kadangi vaistažolės bus vartojamos kaip vaistas, reikėtų vengti sodinti arti judraus kelio ar gatvės. Negalima naudoti jokių herbicidų. Žemės nereikėtų tręšti mineralinėmis trąšomis. Labiausiai tinka kompostas. Svarbu dažnai laistyti, kad neišdžiūtų, ir stengtis, kad dirva nebūtų per drėgna. Vaistažolėms dažnai tinka ir pavėsio vieta. Tokios vietos būna po lapuočiais medžiais.
A. Kavakienės nuomone, farmacijos gaminių reklama iškreipia požiūri į sveiką gyvenimo būdą. Kasdienis gyvenimas ir nuostatos iškreipia nuomonę, kad gali būti kitaip, kad galima džiaugtis ne vien materialinėmis vertybėmis, kad galima gyventi sveikai. Tai turėtų būti propaguojama vieniems su kitais dalijantis žiniomis. Žmonės dar vis bijo išsiskirti, bijo naujovių. Reikia užvesti ant kelio, reikia pranešimų, paskaitų, konferencijų, gal tokių sveikos gyvensenos puoselėtojų grupių susibūrimo ar įkūrimo, reikia žmones pratinti įsigilinti, išbandyti. Keisti gyvenimo būdą – itin sunkus uždavinys daugeliui.
„Šiuo metu planuojame pakviesti Jadvygą Balvočiūtę pasisvečiuoti JAV, čia gyvenantiems lietuviams paskaityti paskaitų ciklo apie sveiką gyvenimo būdą. Daug lengviau yra rūpintis savo sveikata, kol dar nesergi, negu gydytis susirgus“, – teigia A. Kavakienė.
Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės patarimai
Nuo slogos
Labai svarbu išsiaiškinti, ar sloguojate peršalę, ar dėl alergijos. Jeigu priežastis peršalimas, vakare karštame vandenyje pamirkykite kojas ar išsimaudykite karštoje vonioje, išgerkite valerijono šaknų, pušų ar eglių spyglių, karklų žievių arbatos.
Kai sloga komplikuojasi
Sinusitui gydyti pasidarykite vaistažolių mišinį lygiomis dalimis iš kaštonų ir šeivamedžių žiedų, tamsiųjų plaučių, jonažolių, didžiųjų debesylų, vaistinių isopų (juozažolių), paprastųjų rykštenių ir didžiųjų ugniažolių žolės, pelkinių vingiorykščių lapų.
Prakaitavimas veja ligą
Peršalę, gripuodami pasidarykite vaistažolių mišinį lygiomis dalimis iš didžiųjų debesylų, rausvažiedžių ežiuolių, vaistinių isopų (juozažolių), šilinių viržių, pelkinių vingiorykščių ir menturinių dedešvų žolės, paprastųjų aviečių ir vaistinių šventagaršvių lapų, balzaminių tuopų arba drebulių pumpurų.
Kai puola peršalimo ligos, pirmiausia būtina gerai išprakaituoti. Prakaitavimą geriausiai skatina avietės. Tinka jų uogų, lapų arbata. Ji bus veiksmingesnė su vingiorykščių žole, šalpusnių žiedais ar lapais, liepų žiedais. Šie labiau skatina prakaitavimą sumaišyti lygiomis dalimis su paprastųjų kmynų, moliūgų sėklomis, gervuogių lapais, jonažolių žole, šeivamedžių žiedais.
Jei neturite jokių prakaitavimą skatinančių vaistažolių, tinka bet kokios kvapiosios žolelės. Išgėrę karštos vaistažolių arbatos, pamirkę kojas karštame karklų žievių nuovire ar vandenyje su druska (tinkamiausia jūros druska), garstyčiomis, gulkitės prakaituoti. Išprakaitavę persirenkite sausais drabužiais.
Kai peršti gerklę
Peršalus dažnai pradeda perštėti, skaudėti gerklę. Jei nieko nedarysite, pradėsite ir kosėti. Gerkite plaučių, vingiorykščių, debesylų, svilarožių, dedešvų žolės, liepų ar šeivamedžių žiedų, svilarožės lapų arbatą. Į ją berkite linų sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Sėmenys padeda ir nuo uždegimo.
Kosuliui įveikti
Gydyti kosulį padeda nemažai vaistažolių. Didžiųjų debesylų, pavasarinių raktažolių šaknų nuoviras gydo uždegimus, lengvina atsikosėjimą ir yra vartojamas bronchitui, tracheitui gydyti. Debesylų ir šalpusnių lapų mišinys mažina bronchinės astmos priepuolių pavojų. Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru labai veiksmingos plaučių, šventagaršvių, gysločių žolės arbatos. Atsikosėti padeda ir pušų pumpurų užpilas ar nuoviras. Įsisenėjusiam kosuliui gydyti pasidarykite vaistažolių mišinį iš didžiųjų debesylų ir tamsiųjų plaučių žolės, juodauogių šeivamedžių ir raktažolių žiedų, šalpusnių žiedų arba lapų, dilgėlių ir vaistinių šventagaršvių lapų.
Organizmui stiprinti
Paprasčiau pasisaugoti peršalimo ligų, negu jas išvyti. Veiksminga imuninę sistemą stiprinanti vaistažolė – rausvažiedė ežiuolė. Arbatinį šaukštelį jos žolės užpilkite stikline verdančio vandens, pusvalandį palaikykite, tada nukoškite ir gerkite 3 kartus per dieną prieš valgį.
Kasdien galima pasigaminti arbatos iš paprastųjų kiečių, šventagaršvių, stumbražolių žolės, bruknių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų, šaltalankių, beržų lapų, erškėčių, kalendrų vaisių, drebulių pumpurų.
Štai žolininkė Jadvyga pateikia keletą vaistažolių, kurias nesudėtinga pasisodinti savo darželyje ir kurios bus naudingos gydantis.
– Vaistinė agurklė. Mėgsta saulę, nereikli dirvai. Sėjama pavasarį, paskui dygsta savaime.
– Kvapnusis bazilikas. Geriausiai auga lengvai tręšiamame, lengvame dirvožemyje. Sodinti nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje. Irgi mėgsta saulę.
– Ciberžolė. Reikia labai daug saulės, mėgsta drėgmę, geriausia auginti šiltnamiuose. Dauginamos sėklomis ir šakniastiebių dalimis.
– Čiobrelis. Auginamas iš sėklos arba auginiais. Mėgsta smėlingą dirvožemį ir saulę.
– Dašis. Sėjamas pavasarį, mėgsta šarminį dirvožemį.
– Dobilas. Dauginami sėklomis, pavasarį, mėgsta saulėtą vietą.
– Siauralapė ežiuolė. Irgi mėgsta saulėtą ir drėgną vietą.
– Plačialapis gyslotis. Mėgsta pavėsio vietą, labai dažnai auga savaime sode.
– Vaistinis isopas. Geriausia auginti vietoje, kurioje netrūksta saulės ir kuri apsaugota nuo vėjo.
– Paprastoji jonažolė. Daugiametė, labai greitai plečiasi darželyje.
– Kalendra. Tinka bet koks dirvožemis, tik negali būti labai drėgnas. Tinka saulėta vieta.
– Kiaulpienė. Saulėta vieta, drėgnas dirvožemis.
– Paprastasis kietis. Mėgsta saulėtą vietą, sausą dirvožemį.
– Kmynas. Tinka drėgnas dirvožemis, galima auginti iš sėklos ar daigų.
– Krapas. Dauginami sėklomis. Gerai auga saulėtoje vietoje, rūgščiame dirvožemyje.
– Kraujažolė. Svarbiausia – saulėta vieta.
– Tikroji levanda. Šarminis dirvožemis ir saulėta vieta.
– Linas. Sėjamas pavasarį gerai išpurentame dirvožemyje.
– Mairūnas. Sėjami pavasarį, mėgsta neutralios ir šarminės reakcijos dirvožemį.
– Medetka. Tinka saulėta arba iš dalies pavėsio vieta.
– Melisa. Auga drėgname dirvožemyje.
– Mėta. Tinka saulėta vieta ir drėgnas dirvožemis.
– Trispalvė našlaitė. Tinka bet koks dirvožemis, sėklos sėjamos pavasarį.
– Paprastoji partulaka. Sėjama gegužės mėnesį ir vėliau. Mėgsta drėgną dirvožemį.
– Raskila. Mėgsta saulę, bet gali augti ir silpname pavėsyje.
– Ramunė. Sėjamos pavasarį arba rudenį į rūgščios reakcijos dirvą, mėgsta šviesą.
– Raudonėlis. Sėjamas sėklomis rudenį. Mėgsta sausą dirvožemį, jam reikia daug šviesos.
– Rozmarinas. Dauginamas auginiais. Reikia priesmėlio arba smėlio dirvožemio.
– Vaistinis šalavijas. Galima dauginti sėklomis ir auginiais. Reikia šarminio dirvožemio, gerai apšviestos vietos.
Parengė Irena Nakienė-Valys