Kaip dažnai keičiate indams plauti ar stalviršiams valyti skirtas kempinėles? Tai valymo priemonė, kurią rasime kone kiekvienuose namuose ir kurią kone kiekvienas naudojame kone kasdien. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kad kempinėlėse aptinkama per 360 rūšių mikroorganizmų, o vos viename porėtame kubiniame centimetre gyvena net 6,5 karto daugiau bakterijų, nei yra gyventojų Žemėje? „Tai – tikras mikrobiologinis rojaus kampelis, galintis sukelti ir netikėtų sveikatos negalavimų“, – sako „Hila“ Šeimos medicinos centro gydytoja Agnė Šimonienė.
Gali sukelti apsinuodijimą maistu
Pasak šeimos gydytojos, virtuvės kempinėlėse galima aptikti tokių patogeninių mikroorganizmų kaip Enterobacteriaceae, Salmonella, E. coli, Klebsiella spp. ar Staphylococcus spp.
„Įprastai šių mikroorganizmų aptiksime neapdorotame maiste, pavyzdžiui, salmonelių aptinkama ant žalios mėsos, ypač paukštienos, taip pat kiaušinių ar gerai nenuplautų daržovių. Kampilobakterijų dažnai būna termiškai neapdorotoje mėsoje, ypač laikomoje vakuuminėse pakuotėse, o E. Coli bakterijos plinta per nešvarias rankas ir paviršius, užterštą maistą“, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad nuolat drėgnose vietose, tarp jų ir šaldytuvuose, galima aptikti listerijų, itin pavojingų besilaukiančioms, taip pat mažiems vaikams ir senjorams.
Pasak gydytojos, virtuvėje šie ir kiti mikroorganizmai nesunkiai patenka ant įrankių, kuriais ruošiame maistą, pjaustymo lentelių, stalviršių ir jau minėtų virtuvės kempinėlių. Patekusios į žmogaus organizmą šios bakterijos sukelia apsinuodijimo maistu simptomus: viduriavimą, pykinimą, vėmimo epizodus, pilvo skausmą, taip pat karščiavimą.
Paklausta, ar tiesa, kad nešvarioje virtuvės kempinėlėje bakterijų galima aptikti daugiau nei ant klozeto dangčio, gydytoja sako, kad tai rodo moksliniai tyrimai. Iš tiesų 2017 m. „Scientific Reports“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad viename kempinėlės kubiniame centimetre gyvena kur kas daugiau bakterijų nei ant tualeto sėdynės. „Mikroorganizmai geriausiai tarpsta tamsiose, drėgnose ir šiltose vietose, kuriose daug maisto likučių. Virtuvės kempinėlėse rasime visas šias sąlygas, bet to, kitaip nei tualetų, jų nevalome agresyviomis dezinfekcinėmis priemonėmis“, – sako gydytoja A. Šimonienė.
Indų ploviklis bakterijų nesunaikina
Natūraliai kyla klausimas: kodėl kempinėlėse veisiasi ištisos bakterijų kolonijos, jei dažniausiai jas naudojame kartu su indų plovikliu, laikomu viena toksiškiausių buitinės chemijos priemonių?
Anot gydytojos, svarbu suprasti, kad pagrindinė indų ploviklio paskirtis – šalinti riebalus ir purvą. Jis nėra stiprus dezinfektantas, nebent tai būtų speciali antibakterinė priemonė. Taigi įprastas indų ploviklis bakterijų nesunaikina, tik jas nuplauna, ir tai tokiu atveju, jei indus plaunate kruopščiai ir karštu vandeniu.
„Dėl porėtos struktūros tai labai patogi ir palanki vieta kauptis bakterijoms. Per kempinėles šios ir vėl gali patekti ant indų, virtuvės įrankių ar paviršių, net ir naudojant antibakterinį ploviklį“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Maistą teršia ir mikroplastikas
Dar viena aktuali problema – mikroplastikas. Virtuvės šluostės, kempinės gaminamos iš sintetinių medžiagų – plastiko, kuris veikiamas intensyvaus trynimo, šveitimo mikroskopinėmis dalelėmis nusėda mūsų aplinkoje ir, deja, nesunkiai patenka į mūsų kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, kaupiasi organizme. Tai ypač pasakytina apie dažnai liaupsinamas kempines-trintukus, kurios šiurkščiau valant tiesiog susitrina.
„Yra žinoma, kad patekęs į žmogaus organizmą mikroplastikas skatina uždegiminius procesus, gali trikdyti hormoninės sistemos veiklą, turi neigiamos įtakos imunitetui, medžiagų apykaitai ir net vaisingumui. Be to, šios mikroskopinės dalelės linkusios kauptis organizme“, – atkreipia dėmesį gydytoja A. Šimonienė.
Kaip sumažinti infekcijos pavojų namų virtuvėje?
Paklausta, ar yra būdų sumažinti galimos infekcijos riziką savo namų virtuvėje, šeimos gydytoja sako, kad tam padeda elementarios higienos taisyklės, kurias, deja, ne visada prisimename:
- Dažniau keisti virtuvės kempinėles – ne tik tada, kai šios akivaizdžiai susidėvi. Idealu tą daryti ne rečiau kaip kas 1–2 savaites. Tiesa, toks įprotis ne itin draugiškas aplinkai, tad kaip alternatyvą galima rinktis indams plauti skirtą šepetėlį. Kitaip nei kempinėlė, pasak gydytojos, šepetėlis greičiau išdžiūsta, todėl jame ne taip užsilaiko bakterijos.
- Po indų plovimo ar paviršių valymo gerai išplauti ir nusausinti kempinėles ar šluostes. Be to, naudinga jas palaikyti verdančiame vandenyje, nes organizmui pavojingos bakterijos linkusios žūti aukštoje temperatūroje.
- Nepamiršti tinkamai prižiūrėti ir valyti šaldytuvo. „Rekomenduojama šaldytuve nustatyti ne aukštesnę kaip +4 °C temperatūrą, neleisti jame susidaryti kondensatui, be to, reguliariai patikrinti, ar nėra užsilikusių pasibaigusio galiojimo maisto produktų. Taip pat nepamiršti reguliariai valyti šaldytuvą, naudojant, pavyzdžiui, vandens ir muilo tirpalą“, – sako A. Šimonienė.
- Šaldytuve atskirti neapdorotą mėsą, žalius kiaušinius nuo valgyti jau paruoštų maisto produktų.
- Reguliariai išplauti virtuvės šiukšliadėžes. Tą daryti reikėtų kartą per savaitę, naudojant karštą vandenį ir muilą, papildomai pervalant dezinfekuojančiu valikliu.
- Kartą per dvi savaites kruopščiai išvalyti indaplovę. Tą padaryti galima specialiu indaplovės valymo režimu pagal gamintojo instrukcijas. Taip pat ne mažiau svarbu ištuštinti ir išvalyti indaplovėje esančius filtrus, kuriuose kaupiasi maisto ir riebalų likučiai.
- Atsakingai valyti virtuvės paviršius: stalviršius, kaitlentę, taip pat gartraukį, jungiklius, spintelių ir orkaitės rankenėles, ypač virtuvės kriauklę.
- Žinoma, atsakingai plauti maistui gaminti naudojamus įrankius, indus, lenteles. O po sąlyčio su neapdorotu maistu atsakingai nusiplauti rankas.
Vengiantiems naudoti cheminius valiklius gydytoja primena, kad yra ir natūralių priemonių, padedančių palaikyti švarą. Tai – actas, kuris per 5–10 min. gali sunaikinti iki 85 proc. patogeniškų mikroorganizmų, neutralizuoti blogus kvapus. Citrinos sulčių ir druskos mišinys turi antibakterinių savybių, be to, ir šveičiamąjį poveikį. Dar viena natūrali riebalų šalinimo, dezinfekavimo ir kvapų šalinimo priemonė – soda. Taip pat karštas vanduo, arbatmedžio aliejus.
Pasak gydytojos, mūsų aplinkoje ir net mūsų pačių organizme apstu įvairiausių bakterijų. Ne visos jos yra pavojingos ar pridaro žalos, tačiau apsisaugoti nuo infekcijas sukeliančių mikroorganizmų visada padeda tinkama kūno ir aplinkos higiena.