Pastaruoju metu pasaulis tarsi išprotėjo dėl sveikos mitybos ir sporto, o kai kurios mamos šiurpina medikus maitindamos savo vaikus pagal vegetarizmo, veganizmo ar žaliavalgystės principus. Specialistai vienbalsiai teigia, kad tėvai paprasčiausiai pasiklysta informacijos sraute, nesugeba atsirinkti to, kas išties naudinga vaikams, todėl griebiasi kraštutinių priemonių.
Kad apie sveiką mitybą ir maisto produktus sklando galybė mitų, mano ir Tadas Beržonskas, šeštus metus Lietuvos mokyklose vykstančios socialinės iniciatyvos „Sveikatiada“ vadovas. Šio jauno ir energija trykštančio žmogaus vadovaujamas projektas susilaukė milžiniško pasisekimo: nuo 2008 metų įvairiuose „Sveikatiados“ renginiuose dalyvavo per 100 000 moksleivių iš maždaug 500 Lietuvos mokyklų, o prie naujų veiklų prisijungti norinčių mokyklų nuolat sparčiai daugėja.
Kokia T. Beržonsko sėkmės paslaptis ir kaip ugdoma nauja karta, kuri geba atsirinkti patikimą informaciją apie mitybą ir moka savarankiškai puoselėti sveikos gyvensenos įpročius, kalbamės šiame interviu.
Ką apie sveiką mitybą žinojote prieš prisijungdamas prie projekto?
Prisipažinsiu, kad prieš „Sveikatiadai“ atsirandant mano gyvenime, maitinausi kaip visi – valgiau, ką norėjau, kada norėjau ir kiek norėjau. Aišku, buvau girdėjęs apie mitybos piramidę, sveikos mitybos principus, tačiau nepasakyčiau, kad jais griežtai vadovaudavausi kasdien.
Kaip Jūsų gyvenimą, įpročius, požiūrį pakeitė vadovavimas „Sveikatiadai“?
Svarbiausia yra tai, kad gavau daug žinių apie mitybą ir maistą iš specialistų – projekto partnerių: Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro. Šiuolaikiniam žmogui yra išties lengva pasiklysti informacijos sraute, tad ypač svarbu sugebėti atsirinkti patikimą informaciją apie labai svarbų dalyką – mitybą.
Dar džiaugiuosi, kad išsiugdžiau įprotį pusryčiauti. Iki tol nei mokydamasis mokykloje, nei studijų metais iš ryto negalėdavau net pažvelgti į maistą. Prisijungęs prie „Sveikatiados“ projekto supratau, kad pusryčiai yra ne tik naudingi organizmui, bet ir suteikia jėgų, todėl aktyviai raginu kolegas nepamiršti papusryčiauti.
Kaip vertinate dabartinių moksleivių požiūrį į mitybą?
Negalėčiau vertinti vienareikšmiškai. Per susitikimus su mokiniais pastebėjau, kad jiems įdomu sužinoti, kaip reikia sveikai maitintis, kokie yra sveikos gyvensenos principai. „Sveikatiados“ veiklos kartojamos, kad moksleiviai geriau įsimintų gautas žinias, įtvirtintų jas išsiugdydami sveikos mitybos ir judėjimo įpročius.
Kokių mitų apie mitybą tenka išgirsti bendraujant su mokiniais ir mokytojais?
Visuomenėje vyraujantys stereotipai yra labai gajūs. Kad ir kur nuvažiuotume, visur iš mokytojų ir mokinių lūpų išgirstame tą patį: reikia valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, nes tai sveika, o štai mėsos ir makaronų reikia vengti, nes tai nesveika. Mokyklose vis dar palaikomi mitai, kuriuos prisimenu iš savo vaikystės, pavyzdžiui, kad jei nevalgysi sriubos, tai neužaugsi.
Džiugu, kad diskutuodami su moksleiviais ir mokytojais prieiname prie bendros išvados, kad nėra nei sveikų, nei nesveikų maisto produktų. Svarbiausia valgyti reguliariai, saikingai ir mokėti racionaliai derinti maisto produktus.
„Sveikatiados“ organizuojamuose renginiuose specialistai, remdamiesi moksliniais faktais, moksleiviams paaiškina, kuo žuvis yra geriau už šokoladą, kokia yra pusryčių ir įvairių mankštų nauda, supažindina su maisto produktų ir sporto rūšių įvairove. Taip paneigiamas dar vienas mitas, kad sveika gyvensena – vien tik obuoliai, morkos, salotos ir bėgiojimas.
Kaip manote, kodėl moksleiviams yra naudinga bendrauti su specialistais? Kodėl jiems nepakanka mokytojų pateikiamų žinių?
Moksleiviai mokytojus mato kasdien, prie jų įpranta ir dažnai jų pateikiamas žinias nuvertina. O į bet kurį svečią moksleiviai žiūri visai kitomis akimis ir daug atidžiau klauso. O jei svečias yra ką tik studijas baigęs jaunas specialistas, kalbantis apie tai, ką gerai išmano, pavyzdžiui, apie sveiką mitybą, jis tampa didžiausiu autoritetu. Specialistų ir mokinių susitikimai naudingi tuo, kad informaciją apie sveiką gyvenimo būdą moksleiviai išgirsta iš patikimo šaltinio. Be to, moksleiviai geriau įsimena žinias, nes gali klausti ir diskutuoti, į jų nuomonę įsiklausoma, o tai ne visada pavyksta taikant įprastus mokymo metodus.
Regis, žinių apie sveiką mitybą moksleiviams pakanka, tačiau situacija keičiasi sunkiai. Kokių didžiausių problemų įžvelgiate mokyklose, mokinių ir mokytojų, tėvų santykiuose, kurios atsiliepia mokinių sveikos mitybos įgūdžiams?
Svarbu suprasti, kad tiek mitybos, tiek sveikos gyvensenos įpročių ugdymas yra ilgas ir lėtas procesas, o rezultatai matomi tik po kurio laiko. Be to, šis procesas turėtų būti nuolatinis ir nepertraukiamas.
Didžiausias iššūkis, mano nuomone, yra moksleivių, tėvų ir mokytojų požiūris į sveiką mitybą. Situacija pradės keistis, kai atsiras motyvacija, kurią stengiasi paskatinti ir „Sveikatiados“ organizatoriai, pažvelgti į mitybą kitaip. Norėtųsi, kad šeimose ir mokyklų bendruomenėse vyktų nuolatinė diskusija apie sveiką gyvenseną, o moksleiviams atsirastų natūralus noras domėtis sveika mityba ir fiziniu aktyvumu. Tėvai ir mokytojai turėtų palaikyti šį susidomėjimą, padėti ieškoti patikimos informacijos ir kartu mokytis priimti racionalius sprendimus. Man atrodo, kad tai geriausias būdas pakeisti mokinių mitybos įgūdžius į gerąją pusę.
Dėkojame už pokalbį.
„Sveikatiados“ rengėjų inf.