Europos Parlamentas, siekdamas išnaudoti sveikatos duomenų potencialą, gruodį pritarė idėjai sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę ir jos reglamentavimą. Prasideda derybos su valstybėmis narėmis dėl galutinės reglamentavimo formos.
Kas tai? Paverskime mūsų šalyje naudojamą informacinę gyventojų sveikatos sistemą E. sveikata tarptautine (Europos lygmeniu) ir turėsime Europos sveikatos duomenų erdvę. Kitaip tariant, tai – gyventojų medicininių duomenų sistema, kuri turėtų palengvinti sveikatos priežiūros specialistų darbą, mokslinius tyrimus ir pramonės veiklą, taip pat pacientų kasdienybę.
Sveikatos priežiūros specialistai galės susipažinti su paciento ligos istorija nepaisant valstybių sienų. Tai jiems suteiks galimybę priimti diagnozavimo ir gydymo sprendimus remiantis platesniu duomenų apie paciento sveikatą rinkiniu, įskaitant atvejus, kai tie duomenys yra surinkti kitoje ES šalyje.
Mokslininkai ir pramonė galės paprasčiau gauti prieigą prie didelio kiekio nuasmenintų duomenų. Tokia skaitmeninė erdvė turėtų pagreitinti ir atpiginti mokslinius tyrimus, nes šiuo metu skirtingose šalyse taikomi nesuvienodinti duomenų bazių sudarymo principai riboja tyrimų imtis geografiškai ir demografiškai. Iš visų ES valstybių narių gyventojų sudarytos bendros tiriamųjų imtys palengvins naujų medicininių ir farmacinių produktų kūrimą.
Pacientai galės lengviau dalintis savo sveikatos duomenimis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir specialistais kitose šalyse. Europos sveikatos duomenų erdvėje pateikta informacija apie paciento sveikatą bus prieinama valstybės, kurioje pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kalba.
Nesunku įsivaizduoti, kaip šios kol kas tik teorinės sveikatos sistemos įgyvendinimas praktikoje pakeis mūsų gydymą ir gyvenimą. Pavyzdžiui, keliaujant po Europos Sąjungos šalis ir pasijutus silpniau, gali tekti apsilankyti pas gydytoją. Šis galės matyti paciento duomenų santrauką ir priskirtus e. receptus jam suprantama kalba. Šiandien tik keletas valstybių dalijasi pacientų duomenų santraukomis ir e. receptais tarptautiniu lygmeniu (tarp jų Lietuvos nėra).
Žinoma, tokios informacinės sistemos, apimančios milžiniškus kiekius Europos Sąjungos piliečių sveikatos duomenų, privalės būti apsaugotos aukščiausiu lygiu, ypač nuo kibernetinių atakų. Kitu atveju galėtų ne tik kilti didelė žala pacientams, bet ir kristi pasitikėjimas pačia sveikatos apsauga.
Juras Žymančius, COBALT asocijuotas teisininkas