Pastaruoju metu netyla kalbos apie moters teisę spręsti, ar gimdyti vaikelį, ar ne. Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina kalbėti ne tik apie teisę ir galimybę moteriai nutraukti nėštumą savo valia, bet ir teisę žinoti ir suprasti, kam ji pasiryžta, kaip nuo jos sprendimo pasikeis jos ir šeimos gyvenimas, apie moters teisę gauti pagalbą, vyro vaidmenį neplanuoto nėštumo atveju ir apie būtinybę valstybės mastu vykdyti abortų prevenciją.
Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centro ataskaitos atspindi liūdną statistiką. Lietuvoje 2013 metais moterų pageidavimu atlikta 5217 dirbtinių abortų. Šis skaičius pusšimčiu mažesnis nei 2012 metais, tačiau liūdina, kad padaugėjo 15–17 metų moterų abortų. Ypač šis neigiamas pokytis ryškus Šiaulių mieste: šio amžiaus moterų abortų jų pageidavimu skaičius išaugo kone dvigubai (14 abortų, iš jų net 10 – pirmojo nėštumo nutraukimas, atlikta 2012 m., ir 23, iš jų net 21 – pirmojo nėštumo nutraukimas, – 2013 m.). Šoktelėjo ir 35–39 m. amžiaus grupės abortų skaičius. Jų padaugėjo nuo 59 atvejų 2012 m. iki 73 2013 m.
Statistinėse ataskaitose įvardijama „moters pageidavimu“. Kyla klausimas, ar tikrai visada tik moters… Moterys dėl neplanuoto nėštumo psichologiškai yra labai pažeidžiamos, dažnai patiria partnerio, draugo ir tėvų ar globėjų psichologinį spaudimą, o kartais net išgirsta ultimatumą. Joms grasinama, kad bus paliktos, finansiškai neremiamos, jeigu nepasidarys „išvalymo“, todėl nesulaukusios palaikymo pasiryžta nutraukti nėštumą.
Pasidavusios tokiam spaudimui, jos skubotai, negavusios pakankamai informacijos bei neapsvarsčiusios alternatyvų nutraukia nėštumą, o po to patiria neigiamų trumpalaikių ir ilgalaikių psichologinių padarinių savo psichinei sveikatai, santykiams su vyru ar partneriu ir kitiems šeimoje augantiems vaikams. Toks aplinkinių spaudimas prilygsta psichologiniam smurtui prieš moterį. Mat, pasirinkdamos priešingai, negu norėtų rinktis, moterys pasijunta įspraustos į kampą, tarsi neliktų nieko kita, kaip nužudyti savo negimusį vaiką.
Remiantis užsienio šalių moksliniais tyrimais, pasaulyje apie 80 proc. moterų po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimų, 30 proc. yra kliniškai diagnozuojama psichikos liga, kelis kartus padidėja savižudybės rizika.
Nebūtų stebėtina, kad ir Lietuvoje statistika panaši. Dėl visuomenėje gajų stereotipų, net ir atsiradus akivaizdžių psichologinių problemų po aborto (išsivysčius vadinamajam poabortiniam sindromui), moterys dažnai nesikreipia pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Poabortinis sindromas pasireiškia sutrikusiais moters santykiais su negimusio vaiko tėvu, susilpnėjusiu lytiniu potraukiu, menkavertiškumo jausmu, emociniu abejingumu, žalingų priklausomybių išsivystymu, į save nukreipta agresija, savižudišku elgesiu. Dažnai moterys po aborto išgyvena stiprias neigiamas emocijas: pyktį, sielvartą, kaltę, depresiją. Jas kankina košmarai, jausmas, tarsi būtų nevertos būti motinomis, ir dėl to moterys darosi pakartotinius abortus.
Yra nemažai žmonių, neigiančių šiuos padarinius. Tarsi tikima, kad kuo moterys mažiau žinos apie galimus aborto padarinius, tuo paprasčiau išgyvens traumuojančią psichologinę ir dvasinę patirtį. Psichikos specialistai mini, kad ypač skausmingai reaguoja moterys, kurių artimieji (dažniausiai vyras), paskatinę rinktis abortą, vėliau ima priekaištauti, girdi, ji, užuot „nužudžiusi vaikelį“, galėjusi ir nepaklausyti, pati spręsti, kaip pasielgti. Tai grubus emocinis šantažas, dar labiau traumuojantis ir taip sužalotą moterį. Tarsi vyras būtų niekuo dėtas. Dažnai po aborto išyra šeimos.
Prieš medicininę procedūrą įprastai duodama pasirašyti po smulkiu šriftu parašytu tekstu, kad moteris susipažino su visa galima rizika, ir tiek. Streso būsenos prieš operaciją apimtas pacientas retai perskaito ir įsisąmonina, po kuo pasirašo. Dažniau į tai žiūri kaip į formalumą (mes įpratę prie biurokratinių procedūrų). Deja, abortą pasirinkusios moterys išgyvena ne tik psichologinę traumą. Neretai joms pasireiškia hormonų pusiausvyros sutrikimų, mėnesinių ciklo sutrikimų, nevaisingumas, būna didesnė persileidimo tikimybė kito nėštumo atveju ar placentos tvirtinimosi problemų.
Kai girdime abortą patyrusių sielvartaujančių moterų istorijas, visada kartojasi frazės: „jeigu tik būčiau žinojusi“, „man niekas nesakė, kad taip bus“. Joms buvo sakoma: „susitvarkysi, ir vėl viskas bus kaip anksčiau“, „ne tu pirma pasidarai abortą, išgyvensi“.
Vyrai atlieka svarbų vaidmenį moteriai apsisprendžiant gimdyti ar ne. Jų parama, palaikymas ir dėmesys paskatintų moteris pasirinkti gimdymą, tačiau ir to kartais nepakanka.
Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina ieškoti palaikymo ir pagalbos prieš žengiant lemtingą žingsnį. Abortas – ne vienintelė išeitis neplanuoto nėštumo atveju. Rekomenduojame kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. Naudingos informacijos rasite interneto svetainėje www.neplanuotasnestumas.lt
Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė