Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Sveikatos specialistai maisto pramonės atstovus ragina gaminti sveikesnius produktus
Šeima ir sveikata

Sveikatos specialistai maisto pramonės atstovus ragina gaminti sveikesnius produktus

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Dvylikos Europos Sąjungos šalių specialistai pastaruosius ketverius metus suvieniję jėgas vykdė projektą „Salux“, kurio tikslas – paskatinti maisto pramonės atstovus gaminti sveikesnius produktus. Italijos, Suomijos, Lietuvos, Bulgarijos, Vokietijos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Slovėnijos, Austrijos, Vengrijos ir Ispanijos specialistai ieškojo būdų, kaip gamintojai vartotojams galėtų pasiūlyti kuo daugiau pakeistos sudėties produktų, kuriuose būtų mažesnis druskos, cukraus ar riebalų (ypač sočiųjų ir transriebiųjų rūgščių) kiekis.

„Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad dažnas ir gausus druskos, cukraus ar riebalų vartojimas – viena pagrindinių infarkto, insulto, kitų širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Taigi būtina skatinti žmones kuo sveikiau maitintis. Pramoniniu būdu gaminamų produktų sudėties keitimas – vienas iš būdų maistą padaryti sveikesnį ir pratinti vartotojus prie tokių gaminių“, – sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.

Ekspertai aiškinosi technines ir ekonomines mažų ir vidutinių įmonių galimybes gaminti pakeistos sudėties produktus. Visos projekte dalyvaujančios šalys dalijosi tokios gamybos pavyzdžiais, tai padėjo daugiau sužinoti apie veiksmingus technologinius metodus.

Šiame projekte dalyvaujantys Lietuvos atstovai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai – parengė pakeistos sudėties produktų gaminimo rekomendacijų.

Tiek pramonės, tiek viešojo maitinimo įmonių atstovams rekomenduojama pakeistos sudėties produktus gaminti tikslinei vartotojų grupei ir tiekti kuo platesnei rinkai. Kad tai darytų didesnį poveikį vartotojų sveikatai, šie maisto produktai turi būti skirti kasdienei mitybai. Keičiant maisto produktų sudėtį reikėtų kiek įmanoma sumažinti anksčiau minėtų sudedamųjų dalių kiekį ir stengtis, kad dėl to nenukentėtų gaminio maistinė vertė, pavyzdžiui, cukrų pakeitus maisto priedais – saldikliais. Reikėtų sukurti ir įdiegti tokias gamybos technologijas, kurias būtų galima pritaikyti įvairiems maisto produktams.

Labai svarbu, kad pakeistos sudėties produktai nebūtų brangesni ir jų juslinės savybės nebūtų prastesnės nei įprastų produktų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisČikagos širdyje bus minimas Baltijos kelio 25-metis
Kitas straipsnis „Maisto banko“ atstovai: „Rusijos nepageidaujamas maistas galėtų tapti brangia dovana skurstantiesiems“

Susiję straipsniai

Ledų sezonas prasideda: kokios tendencijos karaliaus vasarą?

6 gegužės, 2026

Lietuviškas kokybiško gyvenimo receptas: tyla, gamta ir sveikas gyvenimo būdas

6 gegužės, 2026

Laisvalaikis be ekranų: kokios veiklos populiarėja tarp šeimų?

30 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.