Rusijai paskelbus draudimą įvežti maisto prekes iš Europos Sąjungos šalių, Lietuvos parduotuvių prekystalius užplūs kaimyninei rinkai skirti pieno, mėsos gaminiai, vaisiai ir daržovės. Dalį mažesnėmis kainomis parduodamo maisto Lietuvos vartotojai nupirks, tačiau dalis perteklinio maisto veikiausiai liks neparduota. Maistas, kurio tinkamumo vartoti terminas baigėsi, pavirs gyvūnų ėdalu, kompostu ar tiesiog bus išmetamas į sąvartynus. Tačiau nelaukiant paskutinės dienos šis maistas galėtų būti išgelbėtas ir atiduotas skurstantiesiems maitinti.
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ išplatino kreipimąsi į šalies maisto gamintojus ir prekybininkus prašydamas nespėjamą parduoti maistą atiduoti nepasiturintiesiems maitinti. „Mažiausias pajamas gaunantys žmonės nedažnai įstengia nusipirkti kokybiškų pieno, mėsos produktų, geresnių daržovių ir vaisių. Todėl jiems atiduoti tinkami vartoti maisto produktai būtų brangi dovana.“
„Eurostat“ duomenimis, 22 proc. Lietuvos gyventojų neišgali bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar panašių produktų. Pernai paramos maistu Lietuvoje prašė 390 tūkst. asmenų. Dažniausiai tai darbo neturinčios šeimos, vienos vaikus auginančios motinos, neįgalieji ir pagyvenę žmonės. Skurdas dažniau kamuoja kaimo ir nedidelių miestų gyventojus.
Bendradarbiaudamas su 470 socialinių organizacijų tinklu „Maisto bankas“ kasdien renka ir dalija paramą maistu nepasiturintiesiems. Pernai „Maisto banko“ paramos programose dalyvavo 205 tūkst. asmenų. Vienos didžiausių „Maisto banko“ paramos gavėjų – Vilniaus labdaros valgyklos „Ekklesia“ – vadovė Larisa Čerkaskaja sako, kad šią vasarą gerokai mažiau gaunama mėsos gaminių. Pasak valgyklos vadovės, dažnai pietums skirtas dešreles reikia dalyti į tris dalis – kiekvienam lankytojui neužtenka.
„Maisto bankas“ jau yra gavęs Rusijai neįtikusių maisto produktų. Pernai bendrovė „Rokiškio pienas“ perdavė 11 tonų įvairių Rusijos rinkai gamintų pieno produktų – jogurto, varškės. Paramos vertė siekė 45 tūkst. litų“, – teigia „Maisto banko“ direktoriaus pavaduotoja Kristina Tylaitė. Dovanoti produktai buvo išdalyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų nepasiturintiesiems.
Kiekvieną savaitę prekybos tinklai priversti utilizuoti dešimtis tonų nespėtų parduoti maisto produktų. Išmesti tenka duonos, pieno, mėsos, žuvies gaminius, pradėjusius gesti vaisius ir daržoves.
„Labdaros organizacijos supranta nerimą ir rūpestį dėl galimų neigiamų socialinių ir ekonominių Rusijos embargo padarinių. Tačiau verta pasistengti, kad ekonominio karo negandos pavirstų galimybe geriau pasirūpinti silpniausiais gyventojų sluoksniais“, –rašoma kreipimosi į šalies maisto pramonės ir prekybos bendroves tekste.
Deimantė Žebrauskaitė