Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Patarimai»Taupymas: ko galime pasimokyti iš savo senelių?
Patarimai

Taupymas: ko galime pasimokyti iš savo senelių?

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Daugeliui iš mūsų taupymo pamokos prasidėjo dar vaikystėje – stebint, kaip seneliai ar močiutės planuoja pirkinius, saugo maisto atsargas ar kelis kartus pagalvoja prieš išleisdami pinigus. Nors laikai pasikeitė, dalis senolių išminties išlieka aktuali ir šiandien. Apie tai, kokių taupymo principų verta pasimokyti iš vyresnės kartos ir kaip juos pritaikyti šiuolaikiniame gyvenime, pasakoja „Luminor” banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Anot ekspertės, senelių požiūris į pinigus dažnai formavosi ne pertekliaus, o nepritekliaus sąlygomis. Todėl jų įpročiai buvo orientuoti į atsargumą, planavimą ir ilgalaikį saugumą – savybes, kurios aktualios ir šiandien.

„Vyresnė karta išmoko gyventi taip, kad pinigai tarnautų ilgai. Nors šiandien turime daugiau galimybių, pats požiūris – galvoti ne tik apie šiandieną, bet ir apie rytojų – išlieka labai vertingas”, – sako A. Mincienė.

„Pirmiausia – būtini dalykai”

Vienas ryškiausių senelių taupymo principų – aiškūs prioritetai. Pirmiausia buvo pasirūpinama maistu, būstu, mokesčiais, o tik tuomet – nebūtinais pirkiniais.

„Seneliai puikiai suprato, kad ne viskas, ko norime, yra tai, ko mums reikia. Šis principas šiandien puikiai atitinka biudžeto planavimo logiką – atskirti būtinas išlaidas nuo norų ir tik tada spręsti, kiek galime sau leisti”, – aiškina ekspertė.

Pasak jos, toks požiūris padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir leidžia išlaikyti finansinę pusiausvyrą net tada, kai pajamos ima svyruoti.

„Nieko neišmesk – dar pravers”

Lietuviški rūsiai, sandėliukai ir spintos dažnai tapdavo vieta, kur buvo laikoma „juodai dienai”. Maistas, drabužiai ar buities daiktai buvo naudojami ilgai, taisomi, perdirbami ar pritaikomi iš naujo.

„Nors šiandien gyvename labiau vartotojiškoje visuomenėje, senelių įprotis maksimaliai išnaudoti turimus daiktus gali padėti ne tik sutaupyti, bet ir formuoti tvaresnį požiūrį”, – teigia A. Mincienė.

Ekspertė pastebi, kad taip mąstant galima sumažinti kasdienių išlaidų, dar daugiau – ir ugdyti atsakomybę, prieš perkant naują daiktą pirmiausia įvertinant, ar tikrai jo reikia.

„Visada turėk atsargai”

Dar vienas finansinis principas – santaupos nenumatytiems atvejams. Anot „Luminor” ekspertės, nors senelių taupymo būdai dažnai paprasti, pats įprotis turėti rezervą suteikia saugumo jausmą.

„Šiandien tai vadiname finansine pagalve. Nesvarbu, ar atidedame dideles, ar mažas sumas – svarbiausia tai daryti reguliariai. Mūsų seneliai jau anksčiau intuityviai suprato, kad netikėtumai neišvengiami, todėl pasiruošti jiems yra būtinybė, o ne prabanga”, – sako A. Mincienė.

Pasak ekspertės, senais laikais nebuvo investicinių platformų ar išmaniųjų banko programėlių. Tačiau pagrindinės finansų valdymo vertybės, tokios kaip atsargumas, planavimas, nuoseklumas, šiandien puikiai dera su šiuolaikiniais finansų valdymo įrankiais.

„Iš senelių galime pasimokyti disciplinos ir kantrybės, o šiuolaikinės priemonės leidžia tai mums taikyti efektyviau. Gerai derindami senolių išmintį su dabartinėmis galimybėmis galime sukurti tvirtą pagrindą savo finansinei ateičiai”, – apibendrina A. Mincienė.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVU Medicinos fakulteto mokslininko tyrimai rodo: COVID-19 pandemija laikinai pakeitė visuomenės mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius
Kitas straipsnis Nostalgiški ir pigūs bulvių patiekalai sušildys žvarbią žiemą: švilpikai, šilkinė košė ir kugelis su grybais

Susiję straipsniai

Psichologinis spaudimas išeiti iš darbo: kada vadovo elgesys peržengia ribas?

25 gegužės, 2026

Ne ten pervedėte pinigus? Juos susigrąžinti gali būti ne taip paprasta – štai ką reikia žinoti

19 gegužės, 2026

Tamsioji DI pusė – neegzistuojantys šaltiniai ir netikros citatos: kaip neapsigauti?

13 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.