Tauragės Jovarų bendruomenė: nuo „utopiškų“ svajonių iki to, kas kelia žmonių pasididžiavimą

Bendruomeniškumas būdingas tik kaimo ir miestelių gyventojams? Turbūt taip mano daugelis miesto žmonių, paskendusių asmeniniuose reikaluose, šeiminiame, profesiniame gyvenime ir mažai besidominčių gyvenamąja aplinka: kaimynais, vietos problemomis, pokyčiais. „Kam miestiečiams reikia bendruomenės?“ – nusistebėdavo ne vienas, kai veiklą pradėjo Tauragės miesto bendruomenė „Tauragės Jovarai“. „Mums reikėjo. Norėjome bendrauti, pažinti kaimynus, kurti ir puoselėti tradicijas, rūpėjo, kam, kuo ir kaip galėtume padėti, pasitarnauti, ką gražaus sukurti“, – viena kitą papildo Tauragės Jovarų mikrorajono gyventojus vienijančios visuomeninės organizacijos pirmininkė Palmyra Gylienė, jos pavaduotoja Sonata Jurgilienė ir bendruomenės tarybos narė Daiva Genienė. Moterys mielai sutiko pasidalyti patirtimi buriant žmones dirbti savo miesto labui, kurti ir puoselėti bendras tradicijas.

Bendruomeninio judėjimo pradininkai Tauragės mieste

Jovarų bendruomenė buvo pirmoji miesto bendruomenė Tauragėje. Veiklą pradėjo 2007 m. balandžio mėnesį, nors oficialiai įregistruota rugpjūčio 27-ąją. Pirmuosius dvejus metus bendruomenės pirmininke buvo Vida Valinčienė (šiuo metu ji gyvena užsienyje ir bendruomenės veikloje nebedalyvauja). O prieš 10 metų eiti šias pareigas išrinkta P. Gylienė – miškininkė, visą gyvenimą dirbusi Tauragės miškų urėdijoje. Ji į bendruomeninę veiklą įsitraukė nuo pirmosios talkos. „Kadangi esu miškininkė, man labai svarbu aplinka, gamtos grožis. Mūsų Jovarai įsikūrę labai patrauklioje vietoje, tad norėjosi juos sutvarkyti, pagražinti“, – vieną iš motyvų įsitraukti į bendruomenę įvardija pašnekovė.

Šiandien bendruomenė vienija 141 tikrąjį narį, apie 30–40 jų sudaro aktyvą – generuoja idėjas ir organizuoja darbą.

Kaip pasakoja bendruomenės atstovės, idėja įkurti bendruomenę kilo po pavasarinės talkos. Grupelė kaimynų sugalvojo, kad Jovarų pakrantėje reikia surengti talką. Tąsyk dar tik būsima bendruomenės pirmininkė V. Valinčienė ranka surašė kvietimus, išnešiojo juos visiems į pašto dėžutes. Į pirmąją talką susirinko nemažai žmonių ir visi dirbo gerokai daugiau nei per visas kitas vykusias talkas. Valydami Jūros upės pakrantę tada surinko kalnus šiukšlių. Nuveiktas bendras darbas ir noras turėti gražią, tvarkingą upės pakrantę žmones suvienijo tolesniems darbams. Vėliau susirinkę 16 aktyviausių mikrorajono žmonių sutarė, kad reikia kurti bendruomenę. Išsirinko tarybą, pirmininkę ir įregistravo organizaciją.

Jovariškių pavyzdys paskatino ir kaimynus iš gretimų mikrorajonų – po metų buvo įkurta miesto bendruomenė Tarailių mikrorajone, vėliau – dar keletas. Dabar Tauragės rajone veikia 7 miesto ir 34 kaimo bendruomenės. Jų veiklą koordinuoja dvi vietos veiklos grupės – miesto ir kaimo.

Jovarų bendruomenė pati sau aukštai užsikėlė kartelę – ji vadinama stipriausia miesto bendruomene Tauragėje. Anot pašnekovių, buvimas miesto bendruomenių „pionieriais“ įpareigoja neužmigti ant laurų.

Pradžia nebuvo lengva

Tauragės miesto bendruomenės „Tauragės Jovarai“ svarbiausias tikslas – telkti žmones imtis bendros veiklos mažinant socialinę atskirtį tarp įvairių socialinių grupių, skatinti užimtumą, puoselėti vietos tradicijas. Taip pat skiriama daug dėmesio gyventojų saugumui, sveiko, aktyvaus gyvenimo būdo skatinimui sudarant sąlygas didinti gyventojų fizinį aktyvumą. Bendruomenės nariai kuria ir puoselėja infrastruktūrą aktyviam poilsiui, sportui ir laisvalaikiui, kartu keliauja, organizuoja šventes, bendradarbiauja su kitomis bendruomenėmis.

Pradėjus veiklą bendruomenės aktyvui reikėjo įgyti teisinių žinių, projektų rašymo įgūdžių. Daug laiko atimdavo komunikacijos organizavimas. Mat iš pradžių skelbimus tekdavo išnešioti į pašto dėžutes. Po kurio laiko įrengta bendruomenės skelbimų lenta, sukurta interneto svetainė ir „Facebook’o“ puslapis, komunikacija tapo kur kas paprastesnė.

„Regis, dabar paprasta pasakoti, bet prieš gerą dešimtmetį, kol dar nepažinojome vieni kitų, kol net neturėjome vieni kitų telefono numerių ir nežinojome vardų, kol nebuvome patyrę, kas ir ką sugeba, kokią turi techniką, – nebuvo taip paprasta. Tarsi kokie sąjūdininkai rinkdavomės į susirinkimus, dalijomės idėjomis ir svajonėmis, kurios tuo metu atrodė gana utopiškai, sulaukdavo svetimų skepsio ir nepasitikėjimo“, – prisiminimais dalijasi D. Genienė.

12 metų bendro darbo rezultatai

Atsigręždamos į 12 bendruomenės gyvavimo metų jos atstovės džiaugiasi – nuveikta išties daug. Iš pradžių daugiausia dėmesio skirta aplinkos sutvarkymui. Mikrorajonas juosiamas Jūros upės, tad pirmiausia imtasi tvarkyti pakrantes. Iškirsti krūmokšniai, surinktos ir išvežtos šiukšlės, įrengtos laikino poilsio aikštelės (staliukai su suolais), pastatytos dvi pavėsinės. Taip apleistas miškelis virto tikru parku.

Viena svarbiausių bendruomenės veiklos sričių – vaikų ir jaunimo užimtumo didinimas. Jovarų mikrorajone buvo įrengtos jiems skirtos laisvalaikio zonos: vaikų žaidimų aikštelė, krepšinio, futbolo ir tinklinio aikštelės. Prie Jūros upės įrengtos dvi maudyklos. Vėliau savo mikrorajone prie gamybinės paskirties pastatų bendruomenės nariai pasodino 1,7 ha apsauginį, gyvenamąją zoną nuo gamybinės skiriantį parką, kitame žemės plote – Lietuvos šimtmečiui įamžinti skirtą 100 ąžuolų parką. Patys juos ir prižiūri, pjauna žolę. Kasmet pasodina apie 100 medelių paupio parke vietoje pažeistų, vėtrų išverstų medžių – atnaujina landšaftą. Bendradarbiaudami su Tauragės miškų urėdija pavasariais kelia inkilus.

Renginiams organizuoti jovariškiai įsirengė vasaros estradą su scena ir suolais. Suremontavo bendruomenei pagal panaudos sutartį suteiktas patalpas Jovarų pagrindinėje mokykloje. Čia susirenka esant vėsesniam orui, čia repetuoja bendruomenės ansamblis.

Jovariškius vienijančios iniciatyvos ir tradicijos

Per dešimtmetį susiformavo daugybė tradicijų, vienijančių bendruomenės narius, kaimynus, skatinančių tvarkytis ir įsitraukti gražinant gyvenamąją aplinką, bendrauti tarpusavyje. Pavyzdžiui, nemažai metų buvo rengiami gražiausių sodybų rinkimai. Sodybų apžiūrą atlikdavo bendruomenės tarybos nariai. Kasmet išrinkdavo kelias dešimtis gražiausiai tvarkomų namų ūkių ir jų šeimininkus pagerbdavo tradicinės Joninių šventės metu.

Anot bendruomenės atstovių, lankant ir vertinant gražiausias sodybas, reikėdavo atlikti didelį nematomą darbą, tačiau jo rezultatai kasmet pranokdavo lūkesčius. „Pastebėjome, jog kai pas vieną kaimyną ateina apžiūrėti, kaip jis gražiai tvarkosi, nori nenori ir kitas už tvoros ima gražinti savo aplinką – nesinori atsilikti. Taip kasmet rajonas vis gražėjo, darėsi tvarkingesnis“, – teigiamais pokyčiais džiaugiasi pašnekovės.

Jovariškių bendruomenė kasmet organizuoja ne vieną didelę tradicinę šventę. Nuo pat organizacijos įkūrimo Jovaruose švenčia Jonines, Užgavėnes, įžiebia kalėdinę eglutę. Pagal galimybes organizuoja ir savo garsiąją sporto šventę „Jovariada“, išaugusią iš pirmojo bendruomenės rengto sveikatinimo srities projekto.

Bendruomenė skiria dėmesio ir jaunoms šeimoms, būsimai „pamainai“. Kelerius pastaruosius metus į Joninių šventę pakviečia tėvelius su einamaisiais metais gimusiais mažyliais. „Susipažįstame su jais, surengiame mini interviu, tokiu būdu pristatydami bendruomenei, ir padovanojame mažiesiems marškinėlius su užrašu „100 % jovariškis“. Tokius pat gali įsigyti ir suaugę jovariškiai“, – pasakoja S. Jurgilienė.

Šiais metais bendruomenė į šventę pakvietė visus Jovarų naujakurius, įteikė jiems simbolines dovanas ir pakvietė aktyviai įsijungti į organizacijos veiklą.

Veiklūs Jovarų gyventojai organizuoja vaikų vasaros poilsio stovyklas, į jų organizavimą įtraukia vietines pedagoges. Pirmiausia į stovyklą kviečia vaikučius iš socialiai pažeidžiamesnių, gaunančių mažesnes pajamas šeimų.

Be gausybės kitų sumanymų, bendruomenė su bendraminčiais yra organizavusi naktinį pėsčiųjų žygį, dviračių žygį po Jovarus su istoriku. „Kuo labiau myli savo kraštą, tuo daugiau nori apie jį sužinoti ir tuo dalintis. Neįtikėtina, kiek istorijų sužinojome, kaip praturtėjome ir kaip fantastiškai praleidome laiką!“ – įspūdžiais dalijasi D. Genienė.

Jovarų bendruomenė pavyzdį rodo ne tik savo miesto, bet ir visos Lietuvos bendruomeninėms organizacijoms. Jos veikla prieš kelerius metus domėjosi ir „Žinių“ radijas, rengęs reportažus apie 20 aktyviausių Lietuvos miestų bendruomenių. Jo komanda atvyko filmuoti Vasarvidžio renginio, į kurį jovariškiai sukvietė visas miesto bendruomenes. „Taip draugiškai pažymėjome bendruomenės dešimtmetį, kalbinome ir pagerbėme iškiliausius bei darbščiausius bendruomenės narius. Jūros upės pakrantėje visos septynios Tauragės miesto bendruomenės virė savo firminę sriubą, visi kartu ją ragavome. Mūsų įrengtoje scenoje ir pievelėje po atviru dangumi koncertavo buvęs jovariškis – garsusis operos solistas Liudas Mikalauskas, jam talkino Egidijus Bavikinas ir Vaida Genytė“, – renginio prisiminimais dalijasi P. Gylienė.

Rudenį bendruomenė rengia Moliūgų šventę. Jos metu Jovarus nušviečia pačių bendruomenės narių dailiai išpjaustyti moliūgai-žibintai. Šis reginys sutraukia nemažai žiūrovų.

Jovarų mikrorajonas įsikūręs maždaug prieš penkiasdešimt metų, anksčiau čia buvo tik kaimas. Sekdami istorijos pėdsakais jovariškiai surengė retrospektyvinį renginį „Jovarai: tarp anuomet ir dabar“. Skaityti pranešimą pakvietė dabar jau šviesaus atminimo istoriką, Tauragės garbės pilietį Edmundą Mažrimą. Taip pat pasidalyti prisiminimais pakvietė visus čia dar gyvenančius ar gyvenusius senbuvius. Jie papasakojo, kaip atrodė Jovarai prieš karą, per karą, pokario laikotarpiu.

Jovariškiai nori gerai pažinti Lietuvą, todėl kasmet organizuoja ekskursijas. Bekeliaudami aplankė ir dar vienus Jovarus, esančius Pakruojo rajone, užmezgė draugystę su vietos bendruomene. Pabuvojo ir Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje.

Visi Jovarų bendruomenės renginiai suburia ne tik daug jovariškių, bet ir didelę dalį Tauragės gyventojų. Masiškiausi renginiai yra Jovarų Joninės, Kalėdų eglutės įžiebimo šventė, „Jovariada“. „Smagu, kad sulaukiame tauragiškių atsiliepimų, jog dirbame kaip tikri diplomuoti kultūros specialistai“, – šypsosi S. Jurgilienė.

Jovarų bendruomenė už savo aktyvumą buvo ne kartą įvertinta. 2016-aisiais, kurie Lietuvoje buvo paskelbti Bendruomenių metais, Kėdainiuose vykusios nacionalinės bendruomenių šventės-sąskrydžio „Tai mes!“ metu jovariškiai pelnė „Žinių“ radijo apdovanojimą „Facebook mylimiausi“. Taip pat yra gavę Tauragės rajono savivaldybės, Tauragės policijos komisariato padėkas.

Bendruomenės stiprybė – kūrybingų žmonių vienybė

Bendruomenės veiklą praturtina būrys meno ir įvairių amatų atstovų, kitų kūrybingų žmonių. Kažkada drįsusi apie tai tik pašmaikštauti, dabar bendruomenė jau kelerius metus turi savo vokalinį ansamblį „Jovaras“. Jis ne tik jungia dainuojančius jovariškius, bet ir paįvairina „Tauragės Jovarų“ organizuojamas šventes.

Bendruomenė didžiuojasi, kad čia gyvena dailininkės Areta Didžionienė, Jūratė Bytautė ir Sigita Flaksienė (ji kartu yra ir fotomenininkė), keletas rašančių žmonių, kurių kūryba publikuojama spaudoje, almanachuose. O štai Edis ir Gitana Budginai per Jonines stebina savo išmone pindami šiaudines degančias skulptūras. Siuvėja Rasa Remeikienė niekad nepristinga idėjų bendruomenės teritorijoje kurdama šventines instaliacijas. Per Velykas čia pievelėje „užauga“ margučiai, scenoje įsikuria zuikių šeima, kalėdiniu laikotarpiu po egle prisėda senių besmegenių porelė.

Rasa savo siūtais rūbais padabina ir bendruomenės renginių vedėjas, ir ansamblio moteris. Jos originalūs, rankomis siūti darbeliai neretai tampa dovanomis bendruomenei nusipelniusiems žmonėms. Kita siuvėja – Milita Merkelienė – taip pat papuošia koncertine apranga visą dainuojantį „Jovarų“ ansamblį.

Bendruomenės tarybos narys Alvydas Alysas dirba su lazerinėmis medžio pjaustymo staklėmis, tad visada parūpina rankomis gamintų padėkų, medalių. Fotografija besidomintys bendruomenės nariai įamžina renginių akimirkas ir savo talentu praturtina Jovarų interneto svetainę bei „Facebook’o“ puslapį.

„Iš tokio įvairaus žmonių indėlio ir formuojasi mūsų bendruomenės reputacija, jėga, noras dalytis ir didžiavimasis savo miestu, – apibendrina pašnekovės. – Aktyvūs, nesavanaudiški, kūrybingi įvairių profesijų žmonės, Jovarų labui neskaičiuojantys nei savo darbo, nei laiko, neretai – net ir asmeninių lėšų, – pagrindinė mūsų bendruomenės stiprybė.“

Užsiauginta pamaina

Moterys pastebi, kad į bendruomenės veiklas dabar aktyviai įsitraukia ir tie, kurie jos kelio pradžioje buvo dar maži: „Vartant per daugiau nei dešimtmetį susikaupusias bendruomenės švenčių nuotraukas matyti, kaip užaugo mažieji jos nariai. Jaunoji karta dabar smagiai prisideda prie renginių organizavimo ir noriai juose dalyvauja, koncertuoja. Keletas iš gražių pavyzdžių – Eimantas Skačkovas, Aivaras Remeikis, Lukas Juška, Ignas Gžimaila, padedantys organizuoti „Jovariadas“. Įkūrus bendruomenę jie buvo dar visai mažiukai, bet dalyvaudavo visuose renginiuose, inkilų kabinimo šventėse ir kiekvienoje talkoje. Vėliau vaikinai atstovaudavo mūsų bendruomenei įvairiose šventėse, konkursuose, varžybose ir dažnai pelnydavo prizines vietas. Gražus tas jaunimo siekis tapatintis: „Aš – jovariškis!“ Galime drąsiai sakyti, kad mes juos tokius užsiauginome. Eimantas dabar pats yra bendruomenės tarybos narys.“

Bendruomenės atstovės džiaugiasi, kad vaikams ir jaunimui įrengtos sporto aikštelės vasaros metu nuolat būna pilnutėlės ir mažųjų nereikia raginti dalyvauti bendruomenės „Jovariadoje“ – jie patys klausia, kada šiemet vyks ši sporto šventė.

„Didžiulis džiaugsmas, kad jaunieji jovariškiai labai aktyviai dalyvauja pavasarinėse talkose, – ateina dirbti neraginami, dažnai net ir vieni, be tėvelių. Smagu, kad vaikams ir jaunimui yra „garbės reikalas“ dainuoti ar šokti bendruomenės šventėse, kad keletas jų netgi savarankiškai tam ruošiasi iš anksto“, – pasakoja D. Genienė.

Pokyčiai – ne tik aplinkoje, bet ir žmonių sąmonėje

Kokią įtaką Jovarams turėjo bendruomenės susikūrimas? Rezultatai kalba patys už save. Per pirmąją bendruomenės organizuotą talką iš paupio buvo išvežti net trys sunkvežimiai šiukšlių, o dabar tauragiškius čia vilioja tvarkingas, gražus parkas su poilsio ir sporto aikštelėmis, pavėsinėmis, maudyklomis.

Pašnekovės pastebi, kad bendruomeniškumo rezultatai turėjo didelę įtaką ir žmonių sąmonei. Dabar visi atsakingai rūpinasi, kad niekas nešiukšlintų, neniokotų gamtos, nelaužytų įrenginių, sudrausmina triukšmingus nevietinius svečius. Kasmetinėje pavasarinėje talkoje dalyvauja net 100–150 gyventojų, tarp jų 30–40 vaikų. Seniau kažkas slapčiomis į paupį atveždavo šiukšlių, o dabar žmonės čia atneša pasodinti dekoratyvinių krūmų, tujų, gėlių.

Paklausta apie būsimus darbus, bendruomenės pirmininkė pažymi, kad didelis darbas yra išlaikyti jau sukurtą infrastruktūrą, prižiūrėti ir prireikus atnaujinti poilsio aikšteles, pavėsines, maudyklas, pjauti žolę. Ji atskleidžia, kad bendruomenės svajonė – surengti skulptorių ar liaudies meistrų plenerą ir papuošti savo parką skulptūromis, pagražinti Jovarus meniniais akcentais.

Svarbiausias atlygis – gyventojų džiaugsmas

Dešimt metų bendruomenei sėkmingai vadovaujanti P. Gylienė neslepia, kad veikloje tarp daug skirtingų žmonių pasitaikė visko: ir nesusipratimų, ir nusivylimų, ir nepelnytų įskaudinimų. Bet viską atperka matomi darbo rezultatai, žmonių džiaugsmas. „Kai pereinu per Jovarus, pamatau, kaip mes dabar, palyginti su kitais miesto pakraščiais, gražiai gyvename… Kai po vaikų vasaros poilsio stovyklų pamatau blizgančias jų akis, po suorganizuotos bendruomenės ekskursijos – dėkingus jovariškių žvilgsnius, kai gerai pavyksta renginys – tai ir yra didžiulis atlygis už įdėtą darbą. Juk aš čia gyvenu ir noriu, kad visi gyventume gražiai, ramiai, kultūringai ir saugiai“, – kalba P. Gylienė.

Ji džiaugiasi puikia, kūrybinga bendruomenės taryba, šauniu jaunimu, daug geranoriškai nusiteikusių jovariškių. „Norint visus paminėti pavardėmis tektų paskirti keletą lapų. Per dvylika bendruomenės gyvavimo metų kai kurie dėl sveikatos mažiau dalyvauja veikloje, prisijungia nauji, tačiau didysis tarybos branduolys iš esmės išlieka. Neabejotinai visos mūsų veiklos stiprybė, epicentras ir tikslas yra Jovarų žmonės“, – sako bendruomenės pirmininkė.

Jovariškių širdžiai mielas kiekvienas kampelis

Paklausus, kokiomis lankytinomis vietomis tauragiškiai gali pasigirti, P. Gylienė pabrėžia: „Kai myli savo miestą, net ir paprastas suoliukas jame būna gražus, ką jau bekalbėti apie gamtos sukurtą grožį!“

Bendruomenės atstovės atvykėliams rekomenduoja aplankyti modernų, gausų eksponatų krašto muziejų, nuostabaus grožio Pagramančio regioninį parką, Genių atodangą, Lakštingalų slėnį, Karšuvos girią, Viešvilės gamtinį rezervatą su Artosios pelke, Plynosios telmologinį draustinį ir aukštapelkę, kur gausu retų augalų ir gyvūnų rūšių, Jūros ichtiologinį draustinį, Draudenių ežerą, Taurų nuotykių parką, užkopti į ne vieną čia stūksantį piliakalnį…

Ir būtinai užsukite į Jovarus pasigrožėti tuo, ką sukūrė gamta ir išpuoselėjo savo kraštą mylinčių žmonių rankos.

Lietuve.lt redakcija