Būtų sunku paneigti teiginį, kad valstybę kuriame mes patys. Bet kalbant apie tai, kokios valstybės norime ir kokią įsivaizduojame, diskusijos baigtis būtų sunkiai nuspėjama. Visi turime savo požiūrį į pilietiškumą ir santykį su valstybe. Tai gali būti ir konflikto, ir bendrystės tema. Žinoma, daug smagiau, kai gebame išgirsti bei palaikyti vienas kitą.
Žvelgiant į mūsų šalies istoriją, gebėjimu susivienyti tikrai galime džiaugtis. Iškilus grėsmei netekti lietuvių kalbos ir lietuviško rašto po šalį pasklido knygnešiai. Tai unikalus, 2004 m. UNESCO įvertintas kaip pasaulyje neturintis atitikmenų reiškinys. Unikali yra ir mūsų „Tautiška giesmė“. Giesmės melodija ir žodžiai yra sukurti to paties žmogaus – gydytojo, kovotojo dėl lietuviškos spaudos, vieno didžiausių mūsų pirmojo atgimimo veikėjų – Vinco Kudirkos. Giesmė pritarimo sulaukė iš pačios visuomenės, kuri išreikšdama vieningumą ir idėjų palaikymą atsistodavo jai skambant. Naujam pabudimui širdyje lietuvybę išsaugojusius piliečius „Tautiška giesmė“ sutelkė 1987 m. rugpjūčio 23 d. Viešai ir nelegaliai prie Adomo Mickevičiaus paminklo atlikta giesmė, primindama pasauliui apie Lietuvos valstybę, sujudino tautiečius antram atgimimui. 2009 m. liepos 6 d. „Tūkstantmečio Odisėjos“ buriuotojai pakvietė susivienyti visas pasaulio lietuvių bendruomenes ir vienu metu giedoti „Tautišką giesmę“, kuri 1919 m. įvardyta kaip Lietuvos himnas. Visus lietuvaičius suvienijęs pilietinis projektas „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ šiemet įgavo dar vieną atspalvį.
2017 metai paskelbti Piliakalnių metais. Piliakalniai yra neabejotini mūsų krašto istorijos liudininkai. Utenos rajono Užpalių miestelį juosia gynybinių piliakalnių sistema. Užpaliečių ir miestelio svečių dažniausiai lankomas yra Lygamiškio piliakalnis. Prieš Jonines čia rinkosi žmonės, besidomintys augmenija ir jos poveikiu mūsų sveikatai. Žiniomis dalijosi užpalietė biologė Gražina Gaidienė. Rodydama čia pat ar kelyje link piliakalnio nuskintus augalus, žolininkė pasakojo, kad daugelį negalavimų galime išsigydyti tuo, kas auga šalia mūsų. Taip darydavę ir senoliai. Svarbu nepamiršti, kad dvidešimt vieną dieną kaip vaistą panaudoję arbatą darytume dešimties dienų pertrauką.
Arbatas galime pakeisti kitomis, bet „Tautiška giesmė“ nepakeičiama, prisimindami kraštietės patarimus samprotavo liepos 6 d. ant Lygamiškio piliakalnio susirinkę užpaliečiai su bičiuliais. Patenkinant pačių smalsumą nuspręsta susiskaičiuoti: jei patys mažiausieji šventės dalyviai neprasprūdo, tai ant Lygamiškio piliakalnio 21 val. „Tautišką giesmę“ giedojo 186 piliečiai, bent trumpam į Užpalius atvykę iš Čikagos, Danijos, Vilniaus, Kėdainių, Kelmės, Šiaulių, Kauno ir artimesnių rajonų. Visus vienijo ne tik tautinė simbolika, sentimentai bei meilė pažįstamam kraštui, bet ir patriotiniai jausmai. Susirinkusius ant piliakalnio sveikino Utenos r. savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas, Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas, aktyviai Užpaliuose veikiančio LIONS klubo vardu kalbėjo užpalietė Nijolė Rimkevičienė. Užpalių klebonas Jonas Bučelis įamžino iškilmingus akcentus ir džiaugsmo akimirkas – nuotraukos išsiųstos projekto „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ komandai.
Lygamiškio piliakalnis – tai vienas iš 100 piliakalnių, ant kurių skambantis himnas davė startą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei. Likus valandai iki iškilmingo momento, nuo kultūros centro pajudėjo eisena, kurios pagrindiniai akcentai buvo seniūnijos vėliava ir trispalvė. Šešių metrų ilgio trispalvę nešė visų kartų atstovai, bet daugumą sudarė auganti karta – vaikai ir jaunimas. Nešant vėliavas įveiktas daugiau nei kilometro atstumas. Pėsčiųjų eiseną papildė „Ašvienių fanų“ klubo raiteliai.
Atėjus iki piliakalnio džiugias emocijas sustiprino nemažas būrys laukiančiųjų. Žvalgantis vieniems į kitus užvaldė jausmas, lyg būtume giminės susitikime. Istoriniam momentui suvienijus visus susirinkusius nepraleista progos padainuoti kartu su „Tautiškos giesmės“ šaukle, kraštiete Vilma Kurpyte. Ir kaip nedainuosi, kai šalia operos dainininkės Vilmos su smuiku griežia Liutauras Milišauskas ir stipriu balsu pritaria taip pat užpalietė LNOBT dainininkė Daina Ivanauskaitė.
Operinių balsų skambesys nuo Lygamiškio piliakalnio kartu su vėliavų plazdėjimu vilnijo Užpalių seniūnijos apylinkėmis ir priminė dar neišblėsusią emociją po altininko Povilo Syrrist-Gelgotos kartu su pianiste Ugne Kaušiūte ir altininke Birute Ilčiukaite koncerto Užpalių kultūros centre. Trumpam iš Norvegijos į gimtąjį Utenos rajoną sugrįžęs altininkas atviravo, kad susitikimai su klausytojais mažuose miesteliuose palaiko jo paties lietuvišką stiprybę, nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje jis būtų.
Tokie paatviravimai – geriausias muzikos galios vienyti žmoniją įrodymas. Lietuvių himno giedojimas vienu metu – tai lyg pokalbis su artimaisiais, esančiais šalia, ir tais, kuriuos įvardijame vienu žodžiu „emigrantai“. Emigracija, ko gero, ryškiausias padarinys, kurį sukūrėme atgavę laisvę, tačiau liepos 6 d. vieningu lietuvišku choru skambanti „Tautiška giesmė“ kviečia neprarasti stiprybės ir vienybės, kurios nestokojo mūsų senoliai pučiant nepalankiausiems vėjams.
Birutė Minutkienė