Jau už poros mėnesių Lietuvos jūrų muziejuje duris atvers Delfinų terapijos centras. Kol centre dar vyksta baigiamieji darbai, jo darbuotojai plečia savo žinias.
„Šios srities pažinimui, atrodo, galo nėra, – šypsosi Delfinų terapijos centro vedėja dr. Brigita Kreivinienė. – Juk aplink mus – tiek nuostabių gyvūnų, kurie vienaip ar kitaip gali padėti žmogui.“
Jau antrus metus Lietuvos jūrų muziejaus specialistai stažuojasi Europos Komisijos finansuojamame projekte „Pet Assisted Therapy (PAT): Learning with Them“ („Gyvūnų terapija: mokymasis kartu“), stebėdami kolegų iš Didžiosios Britanijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos darbą. Be įprastomis vadinamų terapijų – arklių bei šunų, – muziejaus darbuotojams teko stebėti užsiėmimus ir su asilais, reptilijomis, triušiais, apuokais.
Praėjusią savaitę muziejaus specialistai susipažino su gyvūnų terapijos ypatybėmis Ispanijos Kantabrijos regione.
Pasak dr. Brigitos Kreivinienės, širdis džiaugiasi matant, kaip hipoterapija (arklių terapija) padeda negalią turinčiam vaikui ugdyti savarankiškumą.
„Kineziterapeutui tenka itin didelė atsakomybė, – pasakojo Brigita. – Jis turi nuolat stebėti vaiko atsipalaidavimo lygį bei sėdėseną, skatinti jį pajausti arklį ir patį perimti vadovavimą.“
Muziejaus specialistai stebėjo ir šunų terapiją Torelavegos mieste. Šis miestas ypatingas atviru požiūriu į neįgaliuosius. Čia organizuojamas negalią turinčių žmonių užimtumas, aktyviai kuriami savarankiško gyvenimo butai, vyresnio amžiaus žmonėms sukurta daug dienos centrų, kuriuose jie gali burtis į grupes ir kartu daryti tai, kas jiems įdomu.
Kaniterapijai (šunų terapijai) Torelavegoje yra naudojama vadinamoji vandens šunų veislė. Jie yra nepakeičiami vystant vaikų kalbą. Kitais atvejais tinkamas gali būti bet kuris gero charakterio šuo, patikrintas testais, nebūtinai kilmingas.
Didžiausią įspūdį paliko jūrų liūtų terapija. Veiklos buvo organizuotos grupei vaikų, su kiekvienu jų dirbo specialistas. Bendravimas su jūrų liūtais vaikams dovanojamas už tinkamai atliktas užduotis: jie galėjo suskaičiuoti liūto „pirštelius“, duoti bučkį ar kartu padainuoti ir kt.
Nika Puteikienė
Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotr.