Vaikų maitinimas darželiuose atitinka teisės aktų reikalavimus, bet tėveliai nėra patenkinti, nes, jų akimis, vaikai maitinami šio laikmečio palankumo sveikatai kriterijų neatitinkančiu maistu. Valgiaraščių pagrindiniai produktai – bulvės, mėsa, pieno produktai, rafinuoti kvietiniai miltai. Dalijamės vienu iš tėvelių pastebėjimų apie vaikų maitinimą Kauno r. ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Kreipiasi sunerimę tėveliai
„Esu 2,5 metų vaiko mama. Stengiuosi maitintis sveikesniais produktais ir, kol pati auginau mažylį, pratinau jį prie tokio maisto. Rašau Jums, nes negaliu žiūrėti į lankomo darželio, esančio Kauno rajone, meniu. Nesuprantu, ką galvoja įstaigos direktorė, dietologė ir visi kiti. Ar joms tiesiog trūksta žinių, ar, liaudiškai tariant, „vienodai šviečia“. Susidaro įspūdis, jog tik siekiama užkimšti vaikus nereikalingomis kalorijomis. Pusryčiams – batonai su dešra. Leiskite paklausti, o kodėl pusryčiams duodama taip mažai vaisių? Vienas obuolys ar bananas arba išvis nieko. Juk vaikams taip reikalingi vitaminai. Vietoj to gauna rafinuotų miltų dozę su neaiškios kilmės dešra.
Siūlyčiau darželio personalui, kuris sudarinėja meniu, pagalvoti ir apie pietų meniu įvairovę. Keturis kartus per savaitę tiekiami mėsiški patiekalai, kur didžiąją dalį sudaro kiauliena. O ką ji gero turi? Net geležies, kurios vaikams taip reikia augant, turi mažiausiai. Mėsa, žinoma, visada su bulvėmis. O kodėl niekas nepagalvoja, kad mėsą galima patiekti tik su daržovėmis arba bent jau su ryžiais, o kur dar kitų grūdinių kultūrų įvairovė?
Lietuvoje toks didelis moliūgų, cukinijų derlius, tačiau meniu nemačiau nė vieno patiekalo su šiomis daržovėmis. Viskas būtinai turi būti permirkę piene ir sviesto padažuose, todėl aš visai nesistebiu, kodėl vaikai amžinai vaikšto su bėgančiomis nosimis, kai organizmai šitaip užkišti gleivėmis nuo didelio kiekio pieno, grietinės ir pan. produktų.
Miltiniai patiekalai tik iš kvietinių baltų miltų, paskui dar užkanda batonu, daugiau nieko kaip ir nereikia.
Vaikas užkimštas, bet paskui verkia ir sako: „Mamyte, skauda pilvuką, nes tris dienas nebuvau tualete ir nedariau rimto reikalo.“ Žarnynas visas užkimštas. Kai kas nors grupėje iškelia problemą dėl vaikų mitybos, tuomet pykstama, bet kai vaikai masiškai serga, tada kaltina vieni kitus, kam atveda į darželį vaikus, vieni nuo kitų užsikrečia. Na taip, gal ir užsikrečia, bet ar tikrai tik todėl serga, kad užsikrečia? O kur tada vaikų imunitetas? Kodėl jis silpnas?“ – rašo mažamečio vaiko, lankančio Kauno r. darželį, mama.
Toliau pateikiamas maisto technologės, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėjos Ramintos Bogušienės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Almanto Kranausko komentaras.
Vaikų maitinimo ugdymo įstaigose reikalavimai, maisto produktų kokybės kriterijai ir draudžiamų produktų sąrašas patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašu (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3B14F18E2B3C/SRQIpgLVoH). Jį rengiant dalyvavo daug institucijų, dietologų ir tėvų organizacijų. Dr. A. Kranauskas teigia, kad apraše nustatyta, jog vaikams būtų tiekiamas šviežias, subalansuotas maistas, vaikai gautų daug daržovių ir vaisių, nedaug sočiųjų riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos. Vadovaudamiesi šiuo aprašu, už vaikų maitinimą atsakingi asmenys ugdymo įstaigose rengia valgiaraščius. Kartais valgiaraščius rengia maitinimo įmonės. Parengtus valgiaraščius derina ir jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valgiaraščiai privalo būti skelbiami ugdymo įstaigos patalpose bei interneto svetainėje.
„Peržvelgusi didžiąją dalį Kauno apskrities darželių valgiaraščių, matau, kad faktiškai visi pietų patiekalai sudaryti iš gyvūninių baltymų pagrindo: keturis kartus mėsa, vieną kartą žuvis. Žinoma, tradiciškai prie mėsos ir žuvies dažnu atveju tiekiamos bulvės. Retai, bet pasitaiko – baltieji ryžiai, tai yra tie patys šlifuoti ryžiai. Jie, kaip ir rafinuotų kvietinių miltų makaronai, greitai suteikia energijos, bet jų maistinė vertė menka. Sriuboms ruošti mėsa taip pat dažnai naudojama, o duona ir grietinė prie sriubos turbūt tiekiama visada. Po sriubos ir menkavertės duonos vaikai, suvalgę pagrindinio patiekalo mėsą ir bulves, šviežių daržovių, kurios privalomos prie pietų patiekalo, greičiausiai net nepaliečia“, – teigia mitybos specialistė R. Bogušienė.
Maisto technologė sako, kad pusryčiams dažniausiai tiekiami patiekalai – košės ir batonas su virta dešra. Vadinasi, vaikas mėsos gaminius valgo ne tris kartus per savaitę, o galbūt tris kartus per dieną? Kiek vaikų suvalgo sveikatai palankesnę visavertę grūdinių kultūrų košę, kai šalia jos gauna batoną su virta dešra? Vaikai po menkaverčio sumuštinio galbūt dar košę suvalgys, bet šviežių daržovių ar vaisių porcijai nei vietos, nei noro nebus. Suprantama, kad batonas su sviestu ir virta dešra turi daugiau kalorijų nei obuolys ar morka, bet palankumo sveikatai požiūriu jų lyginti neverta. Kai mūsų vaikai nuolat valgo baltų miltų gaminius (kvietinių a. r. miltų duona, ruginių a. r. miltų duona, batonas, blynai, bandelės), bulves, nevisaverčių grūdinių kultūrų, pavyzdžiui, manų, baltų ryžių, košes – nesitikėkime, kad jų virškinimo sistema funkcionuos kaip laikrodis ir pradžiuginsime juos obuoliu nuo obels ar špinatu iš daržo.
„Jei tėvai pastebi, kad valgiaraštis ar vaikams tiekiami patiekalai neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, jie turi tuoj pat apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – sako sveikatos apsaugos ministerijos atstovas dr. Almantas Kranauskas.
„Ugdymo įstaigų interneto svetainėse matome tik pavadinimus, jie visko nepasako, reikia vertinti vietoje, nes tą patį patiekalą galima pagaminti sveikatai palankiau arba ne. Bet, mano nuomone, nematant kiekio, šviežių daržovių ir vaisių Kauno r. ugdymo įstaigose vaikai gauna daugiau nei įprastai, nes jų tiekiama ne tik pietums – vaikai beveik visada pusryčiams ar priešpiečiams gauna šviežių vaisių, o tai jau didelis pasiekimas“, – džiaugiasi R. Bogušienė.
„Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikai maitinasi ne vien tik ugdymo įstaigoje, bet ir namie. Tėvai tikrai galėtų pasiūlyti savo vaikui grįžus iš darželio papildomą daržovę, vaisių, viso grūdo produktų, nes darželiui nepriklauso patiekti vaikui viso paros maisto raciono – darželyje vaikai išbūna tik kelias valandas. Be to, kartais tėvai, mokėdami vos kelis eurus už dieną, nori, kad vaikai už juos gautų vos ne restoraninio lygio maitinimą, – sako dr. Almantas Kranauskas. – Kita dažna problema – kad tėvai kartais kelia vaikų maitinimui nepagrįstus reikalavimus, remdamiesi pseudomokslinėmis teorijomis, ypač dėl produktų derinimo, vegetarinio maitinimo, gleivių, atsirandančių dėl pieno vartojimo, maisto papildų vengimo ir pan.“
Įvertinus valgiaraščius Kauno r. interneto svetainėse, matyti, kad patiekiamas maistas, kuriame nėra gausu skaidulinių medžiagų. Dėl to, R. Bogušienės teigimu, gali sutrikti vaikų virškinimas. Tėveliai, ugdymo įstaigos personalas labai sunerimsta, kai vaikučius dėl maisto saugos, t. y. mikrobiologinės taršos, pavyzdžiui, salmoneliozės, ištinka stiprūs negalavimai, tačiau retas atkreipia dėmesį, jei vaikas valgydamas bulvinius, miltinius patiekalus ugdymo įstaigose nesituština kiekvieną dieną. Ar tai nėra sveikatos sutrikimas?“ – retoriškai klausia mitybos specialistė R. Bogušienė.
„Norint, kad žvarbų rudenį vaikai nesirgtų peršalimo ligomis, nepakanka jų laikyti šiltnamio sąlygomis, būtina, kad vaiko organizmas gautų subalansuotą ir sveikatai palankų maistą. Imuninei sistemai esant stipriai, žvarbūs orai nebus ligų protrūkio laikotarpis, – teigia R. Bogušienė. – Suaugusieji turėtų pasistengti, kad jaunoji karta gyventų ilgiau ir kokybiškiau. Tad inicijuotomis veiklomis siekiame ne tik suteikti žinių visai ugdymo įstaigos bendruomenei, bet ir sudaryti sąlygas vaikams pasirinkti sveikatai palankų maistą namuose, mokyklose bei darželiuose.“
Šiais metais startavo iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“. Ją įgyvendina VšĮ „Sveikatai palankus“ ir jos įkūrėja R. Bogušienė. Siekiama kompleksinių vaikų mitybos pokyčių ugdymo įstaigose, ne tik suteikiant žinių visai ugdymo įstaigos bendruomenei, bet ir inicijuojant valgiaraščių pokyčius. Iniciatyvos vykdymo metu viešinama informacija, ką vaikai valgo ir geria kiekvieną dieną mokyklose bei darželiuose, su kokiomis maitinimo ir lavinimo problemomis susiduriama.