Gerai žinomame posakyje teigiama, kad katės mano, jog yra dievai, nes žmonės jas glosto, šeria, atsuka vonioje čiaupą, kad šios galėtų palakti tekančio vandens, ir vykdo kitus įnorius. Ir tas pats posakis sako, kad šuo mano, jog žmogus yra vienintelis jo dievas, kuris jį išveda į lauką pasivaikščioti, šeria, glosto, su juo žaidžia. Tik ar visada savo šunims esame geri dievai ir skiriame pakankamai dėmesio jų mitybos subalansavimui ir alerginių reakcijų prevencijai?
Į ką atkreipti dėmesį renkant maistą šunims
Pasak didžiųjų šveicarų zenenhundų veislyno „Kalnų dvasia“ savininko, šunų mitybos specialisto Aido Vaznonio, šuo yra mėsėdis gyvūnas, todėl turėtų gauti medžiagų, kurios patenkina mėsėdžių poreikius. Visų pirma pašare turėtų būti visaverčių baltymų. Labiausiai tinka gyvūniniai, gauti iš mėsos ar žuvies. Šunų organizmas prisitaikęs įsisavinti reikiamas medžiagas iš gyvūninių baltymų, nes jų virškinimo traktas trumpesnis, palyginti su žolėdžiais. Geriausia, kai baltymai yra didelės biologinės vertės: labiausiai tinka mėsos miltai (jų įsisavinama apie 90 proc.), žuvų miltai, kuriuose yra 72 proc. baltymų (šunys sugeba įsisavinti net 91 proc. jų). Pašare šunims taip pat turėtų būti riebalų. Žuvų taukai pagal riebiųjų rūgščių kiekį yra patys tinkamiausi, nes juose yra daugiausia nesočiųjų riebiųjų rūgščių (pvz., omega-3 ir omega-6). Angliavandeniai pašare turėtų būti suskaidyti iki įsisavinamos formos. Jie yra energijos šaltinis, padeda stimuliuoti virškinimo trakto gaurelius, valyti žarnyną, tad svarbiausia, kad šuo angliavandenių gautų iš žaliavų, kurios nesukelia jam alergijos.
Specialisto teigimu, subalansuotame pašare būtini reikalingi mineralai ir vitaminai. „Šuo šiandien vis dėlto ne laukinis padaras, kuris anksčiau visų vitaminų ir mineralų gaudavo medžiodamas, ėsdamas įvairius augalus ir uogas. Pasirūpinti, kad ėdale būtų šuniui reikalingų vitaminų ir mineralų, yra šių dienų šeimininko pareiga“, – sakė Aidas Vaznonis.
Šuns oda parodo bendrą jo sveikatos būklę
Pašaras yra labai svarbus auginant šunis, nes nuo jo priklauso gyvūnų savijauta, sveikata. Netinkamas pašaras gali ne tik būti nenaudingas, bet ir sukelti įvairių alergijų ar ligų. Vienam iš dešimties šunų dėl blusų įkandimų, imuninės sistemos sutrikimų arba netinkamai parinkto ėdalo kyla įvairių alerginių reakcijų. Dažnai šunų šeimininkai iš pradžių alergijos nė nepastebi, nes 90 proc. šunų kasosi ir tai tampa gana įprasta elgsena. Pasirodo kasymasis gali būti pirmasis simptomas, kad šuniui kažkas negerai. Šuns oda parodo bendrą jo sveikatos būklę: jei oda sausa, pleiskanojanti, sudirgusi, šuns kailis praradęs blizgesį arba riebaluojasi, tai jau gali signalizuoti apie alergiją.
Labiausiai paplitę šunų ėdalo alergenai
Kad šuniui išsivystytų alergija ėdalui, organizmui reikia šiek tiek laiko, todėl nereikia manyti, kad maistinė alergija atsiranda tik naujiems produktams. Keletas mokslinių tyrimų patvirtino, kad vieni ingredientai šunims kur kas dažniau sukelia alergiją nei kiti. Prie didžiausių alergenų būtų galima priskirti jautieną, pieno produktus, ėrieną, žuvį, vištų kiaušinius, kukurūzus, soją ir kt. „Mano šuo alergiškas laktozei, tad anksčiau jei ėdale būdavo šios medžiagos, šuo iš karto pradėdavo viduriuoti. Tada ėmiau daugiau domėtis ėdalo sudėtimi ir atradau tokį, kuris mano taksui kuo puikiausiai tinka. Dabar jį šeriu „Quattro Delicatezza“ ėdalu, papildytu natūraliais antioksidantais. Jie apsaugo šuns organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, stiprina imunitetą ir bent jau mano šuniui nesukelia jokios alergijos“, – sakė taksą auginanti Reda Vizbarienė.
Pasak veterinarijos gydytojų, būtent nerauginto pieno produktai, kuriuose yra pieno cukraus – laktozės, dažniausiai šunims sukelia viduriavimą. Viduriuoti jie taip pat gali ir dėl per didelio bakterijų kiekio sugedusioje mėsoje ir kituose produktuose. „Augalinės kultūros, tokios kaip kviečiai ir soja, šunims sukelia alerginių reakcijų tada, kai yra su nesuardytu stambiamolekuliniu baltymu (gliutelinu)“, – kalbėjo šunų mitybos specialistas Aidas Vaznonis.
Kaip prižiūrėti alergiškus šunis?
Šunų alergija, kaip ir žmonių, nėra visiškai išgydoma, todėl šeimininkai turėtų atidžiau pasirūpinti savo augintinių priežiūra ir griežčiau kontroliuoti jų mitybos režimą (neduoti jokių skanumynų, stebėti, kaip šunys tuštinasi, kaip jaučiasi). Šeimininkai turi dvi išeitis: pasikliauti specialistų sukurtu ėdalu ir jų šėrimo rekomendacijomis arba patys gaminti ėdalą šunims ir keisdami ingredientus išsiaiškinti, kam jų augintiniai alergiški, o ką gerai toleruoja. Tiesa, šeimininkai patys ruošdami ėdalą šunims turi stengtis jį kiek įmanoma subalansuoti, įtraukti augintiniui reikalingus vitaminus ir mineralus. Taip pat reikėtų nepamiršti pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ir atlikti šuns apžiūrą.
„Jau penkerius metus auginu mišrūną Plutą. Jis daugeliui ėdaluose esančių ingredientų alergiškas, tad jau kelerius metus gaminu jam ėdalą pats. Prieš maitindamas alergišką šunį visada nusiplaunu rankas, ypač jei prieš tai ruošiau maistą sau ar liečiau produktus, kuriems Plutas alergiškas. Šuns dubenėlį, svarstykles maistui reguliariai plaunu naudodamas specialias priemones, o maistą laikau švarioje, sausoje vietoje tik sandariai uždarytą. Visus savo artimuosius ir draugus esu perspėjęs, kad Plutas daug kam alergiškas ir kad jo man nematant nemaitintų jokiais skanėstais ar likučiais nuo stalo“, – alergiško šuns priežiūros patarimais dalijosi klaipėdietis Dominykas Puodžiukas.
Įsileisdami gyvybę į savo namus, prisiimame atsakomybę už tai, kad ja būtų rūpinamasi, ji būtų puoselėjama. Atidumas ir rūpestinga alergiško šuns priežiūra – sunkus ir neretai varginantis darbas, bet jis atsiperka matant judrų, žaismingą ir laimingą savo keturkojį draugą.