Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, toksoplazmoze Lietuvoje dažniausiai užsikrečia moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. Pernai iš 112 susirgusiųjų šia liga 96 buvo moterys. Kaip išvengti toksoplazmozės, kurios sunki forma gali pažeisti smegenis, akis ir kitus organus, pataria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė.
Užsikrečiama nuo kačių, vartojant žalią mėsą, nepasterizuotą pieną
Toksoplazmozė ypač pavojinga nėščioms moterims, nes ja užsikrėtus gali žūti vaisius. Naujagimiams, kurie užsikrečia dar būdami motinos įsčiose, pasireiškia įgimta toksoplazmozė. Daugeliui kūdikių simptomai atsiranda ne iš karto gimus, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau. Liga pasireiškia centrinės nervų sistemos sutrikimais, akių pažeidimais.
Suaugusiesiems toksoplazmozės simptomai trunka apie dvi savaites ir yra panašūs į gripo: vargina raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėja limfmazgiai, pakyla temperatūra. Sunki ligos forma dažniau pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos K. Stakytės, toksoplazmozę sukelia parazitiniai pirmuonys toksoplazmos. Šios ligos infekcijos šaltinis yra sergančios katės, kurios su išmatomis platina sukėlėjus. Katės toksoplazmomis užsikrečia suėdusios užsikrėtusią pelę, paukštelį, užkrėstos žalios mėsos arba kai į jų organizmą patenka pačių kačių į aplinką išskirtų sukėlėjų.
„Katės su išmatomis toksoplazmas aplinkoje platina 1–2 savaites. Taip užteršiamas dirvožemis, žolė, vanduo, vaisiai, daržovės, smėlio dėžės, o nuo užterštos aplinkos užsikrečia žmonės, naminiai ir laukiniai gyvūnai, paukščiai“, – pabrėžia K. Stakytė.
Žmonės gali susirgti ir valgydami užsikrėtusių toksoplazmoze kiaulių, avių, galvijų mėsą, kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota ar žalia. Taip pat vartodami užterštą vandenį, pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas. Užsikrėsti galima perpilant ūmine toksoplazmoze sergančio donoro kraują arba persodinant organus ir transplacentiniu būdu (vaisiaus užsikrėtimas per placentą).
Kokių atsargumo priemonių imtis?
Toksoplazmozės sukėlėjai žūva + 70 ºC temperatūroje, todėl reikėtų vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą. Mėsos užkrėstumo tikimybę šiek teik sumažina jos užšaldymas, marinavimas, rūkymas, tačiau toksoplazmų nesunaikina. Svarbu nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių.
Gaminant maistą reikia kruopščiai nuplauti pjaustymo lenteles, įrankius, ypač po sąlyčio su žalia mėsa, neplautais vaisiais ir daržovėmis. Norint išvengti ligos sukėlėjų, rekomenduojama gerti pasterizuotą pieną, vartoti gerai termiškai apdorotus kiaušinius.
Dirbant sode ir darže, nereikėtų pamiršti užsimauti pirštinių, o po darbų – kruopščiai nusiplauti rankų. Svarbu nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos. Reikia vengti kontakto su kačių išmatomis, ypač nėščiosioms moterims, taip pat neglostyti svetimų ir laukinių gyvūnų. Augintines reikėtų maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namie.
Norint įsitikinti, ar naminis gyvūnas neužsikrėtęs toksoplazmoze, ar kilus įtarimui, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute galima atlikti gyvūnų toksoplazmozės parazitologinį tyrimą. Tiriamos katės, avys, ožkos ir kiti gyvūnai.