Iš Marijampolės kilęs garsus šalies gitaristas, ilgametis grupės „Rojaus tūzai“ narys Tomas Varnagiris, kurį groti kviečia ne tik žymiausi Lietuvos dainininkai, bet ir užsienio grupės ar vokalistai, sako, kad gitara susidomėjo turbūt netgi pirmiau nei muzika. Tik iš muzikos gyvenantis gitaros virtuozas yra sektinas pavyzdys daugybei jaunų pradedančiųjų muzikantų.
Kada pradėjote domėtis muzika ir kodėl pasirinkote būtent gitarą?
Net nežinau, kas buvo pirma – muzika ar gitara. Man atrodo, kad pirmiausia susidomėjau pastarąja. Niekada neįsivaizdavau savęs su jokiu kitu instrumentu. Tik per gitarą atradau muziką. Man ji visada buvo labai gražus instrumentas, ir joks kitas instrumentas, mano nuomone, negali turėti tiek daug spalvų – nuo agresyvaus riaumojimo iki raudojimo ar verkimo (šypsosi – red. past.).
Galbūt mokate groti ir kitais instrumentais?
Vėliau, pradėjęs profesionaliai mokytis muzikos, susipažinau ir su kitais instrumentais, tačiau tik paviršutiniškai. Gal ir galėčiau ką nors pagroti klavišiniais ar mušamaisiais instrumentais, tačiau tai atrodytų juokingai, niekada nedrįsčiau to daryti viešai.
Kuriate ir dainų žodžius. Kas Jus tam įkvepia?
Tikrai nelaikau savęs poetu ar panašiai. Tai pradėjau daryti priverstas aplinkybių. Kai įrašinėjome pastarąjį „Rojaus tūzų“ albumą, niekaip nesisekė surasti žmogaus, kuris galėtų parašyti reikiamą tekstą muzikai. Ir tai įvyko savaime. Kuriant muziką, galvoje sukosi mintys, apie ką turėtų būti viena ar kita dainos. Būtent tai ir įkvėpė mane. Sukurti tekstą lietuvių kalba sunkesnio žanro muzikai, manau, yra nelengvas uždavinys – sunku padaryti taip, kad dainos tekstas neskambėtų juokingai.
Jei Jums reikėtų įvardyti vieną labiausiai patinkantį muzikos stilių, tai tikriausiai būtų rokas. Bet gal Jums itin artima ir kitokio žanro muzika?
Kažkada jau esu minėjęs, kad ilgainiui keičiasi muzikinis skonis, muzikos supratimas. Tam tikra muzika, kurią klausiausi vaikystėje ar paauglystėje, dabar skamba juokingai, bet sentimentai jai yra išlikę. Man patinka muzika, kuri yra įrašoma ir atliekama grojant instrumentais. Jokiu būdu nenoriu nieko blogo pasakyti apie šiuolaikinę elektroninę muziką, nes pats esu dalyvavęs įvairiuose bandymuose ir man jie patiko, bet kai būnu vienas, klausymui renkuosi tai, kas yra grojama žmogaus. O tai gali būti bet kas.
Man asmeniškai norėtųsi, kad būtų kuo daugiau gyvai atliekamos muzikos. Nesvarbu, apie kokį žanrą kalbėtume. Beje, dabar Lietuvoje formuojasi gera tradicija ir daugelis popmuzikos atlikėjų, kurie anksčiau naudojosi fonogramomis, ima dirbti su muzikantais. Netgi daugelis televizijos projektų ėmė rinktis tikrus instrumentus, o ne fonogramas.
Ar sceninis įvaizdis netrukdo asmeniniam gyvenimui?
Jeigu turėčiau susikūręs kokį nors beprotišką įvaizdį ir stengčiausi padaryti kuo daugiau skandalų, kad apie mane nors kas nors rašytų, tada trukdytų, bet dabar nejaučiu jokių trukdžių (šypsosi – red. past.).
Ką manote apie muzikos festivalius, ar jie reikalingi? Ar esate dažnas jų dalyvis?
Atsakymas labai paprastas. Tegul tik jų būna, ir kuo daugiau. Labai gaila, kad turime tik tris šiltuosius mėnesius, kada galima daryti renginius atvirose erdvėse. O ir per tą laiką būna tiek lietaus, kad galima paskęsti (prisimenu pernai metų Karklės festivalį). Mano nuomonė apie festivalius yra tik teigiama.
Akompanuojate garsiems Lietuvos atlikėjams, Jus dažnai galima išvysti televizijos projektuose. Kaip visur suspėjate?
Džiaugiuosi, kad esu reikalingas, ir stengiuosi toks būti, o kai jau nebespėsiu, tada ir negrosiu. Gyvenu tik iš to, privalau spėti, neturiu kito pasirinkimo.
Ką veikiate laisvalaikiu? Ar jo apskritai lieka?
Pastaruosius porą metų jo beveik neturiu. Kai randu keletą laisvų valandų vakarais, žiūriu filmus. Stengiuosi visą laisvą laiką praleisti su šeima, nes jaučiu, kad per mažai būname kartu.
Kokie Jūsų ateities planai?
Juokaujant, manau, jau atsakiau – būti reikalingam (šypsosi − red. past.). Kalbant rimtai, labai norėčiau įrašyti solinį instrumentinį albumą. Turiu minčių, susikaupusių per pastaruosius keletą metų, bet vis neužtenka laiko. Įvyks taip, kaip ir turi įvykti. Manau, kad šį sumanymą vis tiek įgyvendinsiu.
Ko palinkėtumėte skaitytojams?
Klausyti kuo daugiau gyvos muzikos!
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino pilietė reporterė Greta Kondrataitė
Nuotraukos iš asmeninio Tomo Varnagirio archyvo