Jei virtuvėje užsikemša kriauklė, mes kviečiame santechniką. Jei ryte prie sankryžos nusidriekia eilės automobilių, norime, kad būtų įrengtas viadukas ar aplinkkelis. Kamščiai gatvėse vagia brangų laiką ir priverčia keisti planus, sukelia nervinę įtampą. Tačiau nedaugelis susimąsto, kad po visą organizmą išsiplėtęs kraujagyslių tinklas, kurio ilgis siekia net 100 000 km, taip pat gali būti pažeistas „kamščių“ – kraujo krešulių, dar kitaip vadinamų trombais. Medikai perspėja, kad trombozės rizika gali būti mirtinai pavojinga net nesulaukus keturiasdešimties.
Kaip jaučiasi žmonės, kai sutrinka kraujotaka? Kadangi blogėja kraujo, naudingų maistinių medžiagų bei deguonies gabenimas į organus, iškyla grėsmė sveikatai. Gali kamuoti prasta savijauta – atsirasti silpnumas, nuovargis, nusilpti imunitetas, šlubuoti atmintis. Kai kurie žmonės gali skųstis, kad jiems slenka plaukai, šąla ir dilgčioja pirštų galai, tirpsta pėdos ir rankos, mirga akyse. Bėda ta, kad daugelis linkę į šiuos organizmo siunčiamus signalus nekreipti jokio dėmesio, nesuprasdami tikrosios grėsmės. Juk dažnai kraujagyslių sistema apie pavojų sveikatai praneša tik tada, kai žala sveikatai būna akivaizdi.
Sutrikus kraujotakai, gali apmirti širdies raumuo, o užsikimšus kraujagyslei galvos smegenyse – įvykti negrįžtami pakitimai, todėl žmogus gali būti suparalyžiuotas, nevaldyti vienos pusės galūnių, prarasti kalbą, netgi gebėjimą orientuotis aplinkoje, atpažinti savo artimuosius. Tokių nelaimių pasekmės yra skaudžios. Būtent dėl trombų gali ištikti širdies infarktas ar insultas. Nors kurį laiką buvo manyta, kad šios būklės dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmones, Lietuvos statistika rodo, kad jos pasitaiko ir jauniems darbingo amžiaus žmonėms.
Yra daugybė istorijų apie tai, kad vos vienas trombas gali sužaloti jauno žmogaus gyvenimą – apsunkinti bendravimą su artimaisiais, priversti nutraukti studijas, atsisakyti darbo, sužlugdyti karjerą.
Trombai susidaro dėl įvairių priežasčių. Pastebėta, kad toks pavojus gali iškilti nesulaukus nė keturiasdešimtojo gimtadienio dėl natūralių amžiaus pakitimų, gyvenimo būdo, ligų ir kitų priežasčių. Su amžiumi natūraliai atsiranda kraujo tėkmės ir sudėties pokyčiai, kurie lemia kraujo tirštėjimą ir trombų susidarymą.
Trombai greičiau formuojasi jauniems žmonėms ir dėl mažo fizinio aktyvumo, rūkymo, sėdimo darbo, dažnai patiriamo streso, taip pat asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumo riziką, sergantiems išemine širdies liga, ateroskleroze, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, onkologinėmis ligomis. Jei yra padidėjęs gliukozės, cholesterolio kiekis kraujyje, reikėtų kur kas daugiau dėmesio skirti savo kraujotakai.
Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė (lėtinė arterijų sienelių liga) gali vystytis ne vieną dešimtmetį, kol smogia visu stiprumu. Medikai perspėja, kad pastaruoju metu tragiškiausia situacija Lietuvoje susiklostė dėl ankstyvosios aterosklerozės, kurios priežastis – padidėjęs lipidų kiekis kraujyje. Maždaug 90 procentų vidutinio amžiaus žmonių turi prasidėjusią aterosklerozę. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra tokios graudžios situacijos. Todėl medikai pripažįsta, kad Lietuvą jau užklupo ankstyvosios aterosklerozės epidemija.
Kraujagyslių ligos susijusios su netinkamais įpročiais, kurių dažnam sunku atsisakyti. Pavyzdžiui, įprotis sočiai valgyti, kai su maistu gaunama per daug riebalų, cholesterolio, druskos, skatina pilvinį nutukimą. Antsvoris ir netinkamai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, gresiantis angliavandenių ir riebalų metabolizmo sutrikimas, o vėliau išsivystęs cukrinis diabetas – aplinkybės, dėl kurių net jauni žmonės gali patirti infarktą.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka primena, kad susirūpinti savo kraujagyslių sistema turėtų ir jauni: „Amžius neturėtų būti atspirties taškas rūpintis savo kraujotaka. Kardiologai vartoja dvi sąvokas – „žmogaus biologinis amžius“ ir jo „kraujagyslių amžius“. Tai reiškia, kad 40-mečio kraujagyslės, jeigu jo cholesterolio, gliukozės kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję, jis rūko ar turi antsvorio, gali būti kaip 60-ies metų paciento.“
Profesorius primena, kad japonai už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai mažas. Profesoriaus V. Šapoka teigia, kad japonų atsparumas širdies ir kraujagyslių ligoms gali būti susijęs su sveika gyvensena ir mitybos įpročiais. Jų mityboje gausu ryžių patiekalų, vaisių ir daržovių, vertingų aliejų, žuvies, ankštinių kultūrų – ypač sojų pupelių, žaliosios arbatos. Japonai valgo saikingai – mažomis porcijomis, o maistą ruošia garuose, ant grotelių, neilgai verda ar kepa. Tai lemia didesnį patiekalų maistingumą ir mažesnį kaloringumą.
Daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių. Tyrinėdami japonų ilgaamžiškumo paslaptis mokslininkai įrodė, kad natto turi daug širdies ir kraujagyslių sistemai naudingų savybių. Tai ne tik maistas, bet ir vaistas.
„Tai nėra tikras medikamentas kaip tabletė, tačiau šis patiekalas labai gerai veikia visą kraujagyslių sistemą. Manoma, kad šis tradicinis valgis – viena iš priežasčių, kodėl japonai taip ilgai gyvena“, – aiškino profesorius V. Šapoka.
Vertingiausias natto patiekalo komponentas yra natokinazė. Tai fermentas, kurio nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais, – jis neleidžia trombams susidaryti visoje kraujagyslių sistemoje, ardo jau susidariusius trombus, mažina kraujospūdį, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą.
Natokinazės fermentas neturi pakaitalo daugelio pasaulio šalių gyventojų mityboje, taip pat Lietuvoje. Dėl šios priežasties atsirado galimybė vartoti natokinazę kapsulių forma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė turi būti standartizuota, su tiksliai išreikštu natokinazės stiprumu (fibrino vienetų skaičiumi) – tai užtikrina medžiagos kokybę. Natokinazės vartojimas plačiai paplitęs ne tik Azijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, sparčiai populiarėja ir Europoje kaip profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų priemonė.
Mityboje, kuri palanki kraujotakai, ne mažiau svarbūs ir antioksidantai, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegimus, pasižymi regeneracinėmis savybėmis. Jų gausu uogose (vynuogės, mėlynės, avietės, gervuogės), prieskoniuose (rozmarinuose, petražolėse, čiobreliuose, bazilikuose). Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių lapų.
Kraujagysles tausojanti mityba ne veltui tapo mokslininkų tyrinėjimo objektu. Tačiau jų atradimai gali taip ir likti laboratorijose, jeigu žmonės nesistengs padėti sau ir stengsis užkirsti kelią „kamščiams“, trikdantiems kraujotaką.
Patekę į greitkelyje susidariusį kamštį, mes puolame ieškoti telefono, norėdami pranešti, kad vėluosime. Mes teisinamės, kad transporto spūsčių neįmanoma iš anksto numatyti. O „kamščiai“ kraujagyslėse gali būti prognozuojami, nes jie iš dalies susiję su pasirinktu gyvenimo būdu. Medikai perspėja, kad norint išvengti „kamščių“ kraujagyslėse neužtenka sveikai maitintis, svarbu, jog žmogus savo laisvalaikį skirtų fiziškai aktyviam poilsiui, daugiau laiko praleistų gryname ore, vengtų streso ir lėtinio nuovargio.