Vasario 9 d. pasaulis minėjo Saugesnio interneto dieną. Ta proga saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad, sparčiai augant elektroninių paslaugų ir operacijų skaičiui, tuo siekia pasinaudoti skaitmeninėje erdvėje veikiantys sukčiai. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pusė šalies gyventojų yra susidūrę su internetiniais ar telefoniniais sukčiais ir kas šeštas dėl to patyrė finansinių nuostolių. Kokie sukčių metodai dažniausiai suklaidina gyventojus ir kaip galima užsitikrinti didesnį saugumą?
Kai žvaigždės kviečia investuoti
„Siūlymas investuoti į kriptovaliutas ar kitas be galo pelningas finansines priemones gyventojus vis dažniau pasiekia ne tik telefonu, bet ir internetu. Tam sukčiai pasitelkia el. paštu siunčiamus pranešimus su pasiūlymais investuoti, skverbiasi į socialinę žiniasklaidą“, − sako „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.
Pasak jo, sukčiai gyventojus dažnai vilioja naudodami žiniasklaidos priemones imituojančius socialinių tinklų įrašus, tinklalapius su pasakojimais apie neva sėkmingas žinomų šalies žmonių investavimo patirtis.
„Reikėtų suprasti, kad žinomi televizijos ekranų veidai sėkmingo investavimo istorijų dažniausiai nereklamuoja. Be to, jei istorija skamba per gerai, kad būtų tiesa, paprastai tai ir nėra tiesa“, − komentuoja saugumo ekspertas.
Melagingus pasiūlymus investuoti galima drąsiai vadinti šiuo metu populiariausiu būdu prarasti savo pinigus – „Swedbank“ skaičiuoja, kad per praėjusius metus į melagingas investicijas gyventojų nukreipta suma siekė daugiau nei 500 tūkst. eurų.
Netikro bankininko skambutis
Nors mūsų kasdienybė tampa vis išmanesnė ir sukčiai stengiasi nuo jos neatsilikti, telefoninis sukčiavimas išlieka antru veiksmingiausiu būdu prarasti pinigus.
„Pastaruosius kelerius metus telefoniniai sukčiai skambina gyventojams prisistatydami finansinių institucijų darbuotojais ir bando įtikinti, kad gyventojų banko sąskaitos duomenys nutekėjo arba jų sąskaitose atliekamos neteisėtos operacijos. Tam, kad būtų neva užtikrintas lėšų saugumas ir nebūtų prarasti pinigai, reikalaujama pateikti banko sąskaitos informaciją, suteikti prisijungimo prie interneto banko duomenis“, − sako V. Krakauskas.
Pasak jo, nors dažnas gyventojas žino apie tokį sukčiavimo būdą, tačiau netikėtumo faktorius ir psichologinis spaudimas padaro savo. Apgavikams taip pat vis dar pavyksta įtikinti gyventojus, kad jų artimieji pateko į avariją ar turi problemų su teisėsauga, o jiems pagelbėti reikalinga didelė pinigų suma.
„Swedbank“ skaičiuoja, kad vidutinė telefoninio sukčiavimo žala siekia beveik 2,5 tūkst. eurų.
„Myliu tave, pervesk man pinigų“
„Kai į širdį pasibeldžia jausmai, vietos šaltam protui ir logikai dažnai nelieka, ir tuo naudojasi vadinamieji sukčiai romantikai. Tad jei meiliai suokęs internetinis mylimasis ar mylimoji staiga keistomis aplinkybėmis paprašo nemažos pinigų sumos, greičiausiai tai buvo „meilė iš išskaičiavimo“, − sako saugumo ekspertas.
Jis pabrėžia, kad romantines pažintis mezgantys internetiniai sukčiai išmano psichologiją ir kartais sugeba taip paveikti savo aukas, kad net atėjusios į banko padalinį jos nesiduoda lengvai atkalbamos nuo ketinimo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą.
Nors tokio sukčiavimo atvejų nepalyginti mažiau nei melagingų kvietimų investuoti ir telefoninio sukčiavimo atvejų, tačiau žala gali būti didelė – vidutinis romantinių sukčių „grobis“ siekia apie 15 tūkst. eurų.
Saugi elgsena internete
Antivirusinė programa neveiks, jei ji nebus įdiegta į kompiuterį, − taip ir internetas saugesnis netaps, jei nebus dedama sąmoningų pastangų saugiai naršyti internete ir imtis atsargumo priemonių.
„Siekdami išvengti atvejų, kada virusas „nusiurbs“ asmeninius duomenis jums nė nesupratus, turėtumėte naudoti licencijuotą programinę įrangą ir atnaujintą antivirusinę programą. Taip pat labai svarbu nespausti jokių įtartinų nuorodų ir neatidaryti prisegtų bylų, kurias gavote iš nežinomų siuntėjų“, − atkreipia dėmesį V. Krakauskas.
Kaip tas nuorodas atpažinti? Dažniausiai asmeninei informacijai surinkti naudojamos nuorodos, kuriose siūloma pamatyti „skandalingas“ naujienas, vaizdo įrašus, atsiimti atsitiktinai laimėtą prizą ar užmetant panašų patrauklų jauką.
„Labai svarbu ir tinkamo slaptažodžio parinkimas. Nenaudokite to paties slaptažodžio visose ar keliose savo paskyrose. Ir jei dėl saugumo jūsų prašoma pasikeisti slaptažodį, taip pat nenaudokite senojo variacijos. Tarp „manoslaptazodis“ ir „manoslaptazodis1“ saugumą užtikrinančio skirtumo nėra“, − akcentuoja banko Saugumo patikros tarnybos vadovas.
Pasak jo, šiuo metu net įmantrus slaptažodis neužtikrina visapusio saugumo, todėl paslaugų teikėjai vis dažniau pasiūlo dviejų lygių prisijungimo ir tapatybės patvirtinimo metodus. Pavyzdžiui, įvedus slaptažodį kompiuteryje, prisijungimą prie savo paskyros dar prašoma patvirtinti telefonu.
„Galiausiai venkite pirkti nepatikimose ar neįtikėtinai dideles nuolaidas siūlančiose interneto parduotuvėse. Pamačius viliojantį pasiūlymą įsigyti žinomų gamintojų prekių už labai mažai kainą, reikėtų suklusti kaip pelei prie pelėkautų – nemokamo sūrio, kaip žinoma, nebūna“, − apibendrina V. Krakauskas.