Šešėlinės ekonomikos masto mažinimas turėtų rūpėti ne tik valstybei ar valdžios institucijoms, bet ir kiekvienam iš mūsų. Žinoma, per nelegalias veiklas mažiau, nei galėtų, pasipildo šalies biudžetas, iš kurio skiriamos lėšos visoms gyvenimo sritims, tačiau dažnai atrodo, kad tai neliečia mūsų tiesiogiai. Vis dėlto nelegalus darbas ar vokelyje mokamas atlyginimas gali grįžti bumerangu.
Pernai prašymus gauti senatvės pensiją pateikė apie 17 tūkst. žmonių. Kas ketvirtas iš jų neturėjo sukaupęs būtinojo 30 metų darbo stažo, todėl gaus gerokai mažesnes pensijas. Tiems, kurie nesukaupė ir minimalaus 15 metų stažo, pensija visai nebus skirta.
Tokia situacija susiklosto žmonėms, kurių mėnesio pajamos nesiekia minimaliosios mėnesinės algos (MMA). „Sodros“ specialistai primena, jog vieni metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienus metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, tik 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėnesiai darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėnesiai ir taip toliau.
Siekdami mažinti mažesnes nei MMA algas gaunančių dirbančiųjų skaičių, „Sodros“ įmokų specialistai atrinko apie 42 tūkstančius įmonių ir aiškinasi, dėl kokių priežasčių jos savo darbuotojams moka tiek mažai. Į sąrašą pakliuvo įmonės, kuriose mažiau nei MMA gauna daugiau nei 10 proc. darbuotojų.
Daugumai – 36 tūkstančiams – sąrašo įmonių per „Sodros“ elektroninę darbdavių aptarnavimo sistemą (EDAS) buvo išsiųsti klausimynai. Dar 6 tūkst. įmonių, vertinamų kaip didesnės rizikos, vadovai turės skirti laiko į klausimus atsakyti susitikę su „Sodros“ darbuotojais tiesiogiai.
Anketų tikslas – išsiaiškinti, kodėl darbdaviai savo darbuotojams moka tokias mažas algas ir ar tikrai toks darbo užmokestis yra pagrįstas. Klausimynuose prašoma pateikti informaciją apie darbo laiko apskaitą, personalo valdymą, veiklos procesus, finansų specifiką ir panašiai.
Tokie klausimynai įmonėms išsiųsti pirmą kartą, tačiau tai – tik viena iš priemonių, kurios taikomos įmonėms siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, o rizikingų įmonių stebėjimas ir darbas su jų vadovais vykdomas nuo 2015 metų pavasario. Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) specialistai, siekdami išsiaiškinti, ar pagrįstai mokamas toks darbo užmokestis, nuolat rengia susitikimus su įmonių vadovais, dalyvauja bendruose priežiūros veiksmuose su kitomis verslo priežiūros institucijomis.
„Nuo žmonių sąmoningumo ir elgesio mokant mokesčius priklauso, kiek galime pasirūpinti socialiai pažeidžiamiausiais piliečiais. Labai tikiuosi, kad naujoji „Sodros“ stebėsenos sistema bus teigiamas impulsas darbo rinkai ir nelegalaus užmokesčio dydžiai nuolatos mažės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Trumpai apie 2015 m. balandžio mėn. – 2016 m. balandžio mėn. veiklos rezultatus
- Apie 40 tūkstančių įmonių 2015 m. pateko į bendrą sąrašą.
- Beveik 300 tūkstančių – tiek žmonių dirbo šiose įmonėse 2015 metų pradžioje.
- Daugiau nei 120 tūkstančių darbuotojų tuo metu gavo mažesnį nei MMA darbo užmokestį.
- 99,5 tūkstančio – tiek darbuotojų, gaunančių mažiau nei MMA, stebėtose įmonėse dirbo 2016 m. kovą.
- 15–17 procentų – toks buvo stebimas statistinis atlyginimų augimas stebėtose įmonėse.
- Iki 68 milijonų eurų siekė atlyginimų prieaugio suma stebėtose įmonėse per metus.
- Iki 27 milijonų eurų mokesčių surinkta papildomai.
- Daugiau nei 3,7 tūkstančio įmonių „Sodros“ specialistai atliko nuodugnius stebėjimus ir kitus veiksmus.
- 66 tūkstančiai darbuotojų dirbo šiose įmonėse metų pradžioje.
- 25 tūkstančiai iš jų gavo mažiau nei MMA.
- Iki 19 tūkstančių (arba 6 tūkstančiais) tokių darbuotojų sumažėjo per metus.
- „Sodros“ papildomai stebėtose įmonėse atlyginimai išaugo 17 procentų.
- Daugiau nei 7 procentai įmonių iš beveik 40 tūkst. atlyginimus pakėlė vien po pirminio pranešimo.
- Beveik 18 procentų įmonių iš atrinktų 3,7 tūkst., kurioms buvo siunčiami klausimynai, į pokalbius kviečiami vadovai pakėlė atlyginimus.