Šešių iš dešimties moksleivių rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis, o tai rodo, kad vaikai stokoja asmens higienos įgūdžių. Tokią išvadą padarė edukacinio projekto „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ rengėjai, ištyrę trijų šalies mokyklų moksleivių rankas.
Gegužės 5–7 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) kartu su maistą mokykloms tiekiančia bendrove „Pontem“ surengto edukacinio projekto „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ metu trijose šalies mokyklose buvo įrengtos laikinos parazitologijos laboratorijos. Jose buvo ne tik atliekami tyrimai, bet ir primenama vaikams bei mokyklos bendruomenėms apie dažno rankų plovimosi svarbą, supažindinama su aplinkoje esančiais pavojingais mikroorganizmais, jų keliamomis grėsmėmis.
Edukacinio projekto metu net 62,2 proc. bakteriologinių mėginių nuo vaikų rankų aptikta gramneigiamų lazdelių, galinčių sukelti viduriavimą, pilvo skausmus ir net salmoneliozę.
Per 15 proc. mėginių rasta pelėsinių grybų, galinčių sutrikdyti kvėpavimo takų veiklą, turėti įtakos bronchinės astmos atsiradimui ar paūmėjimui. Daugiau nei 2 proc. vaikų rankų buvo užterštos spalinių kiaušinėliais, sukeliančiais parazitinę ligą enterobiozę. Mokyklose buvo paimti 88 parazitologiniai ir 45 bakteriologiniai mėginiai.
„Tyrimas atskleidė, kad didelė dalis moksleivių virškinimo sutrikimų kyla dėl per rankas, pirštus į virškinimo sistemą patenkančių pavojingų bakterijų. Todėl būtina šviesti vaikus, aiškinti jiems, kad ligų ir negalavimų atsiranda būtent dėl nešvarių, netinkamai plautų rankų“, – sakė bendrovės „Pontem“ direktorė Audronė Tendzegolskienė.
Pasak NVSPL atstovės Birutės Baronienės, tai, kad beveik dviejų trečdalių ištirtų vaikų ant savo rankų nešioja gramneigiamų lazdelių, rodo fekalinį užterštumą. „Tampa akivaizdu, kad didelė dalis vaikų rankas plauna nereguliariai, netaisyklingai arba net iš viso jų neplauna. Pavyzdžiui, pasinaudoję tualetu ar paėmę į rankas žemėtų daiktų. Tai pavojinga tendencija, nes šios bakterijos per maistą patenka į organizmą. Didelis jų kiekis gali sukelti viduriavimą, taip pat net ir salmoneliozę“, – sakė bakteriologė.
Specialistė teigė, kad gramneigiamos lazdelės laisvai gali persikelti ir ant kitų vaikų rankų. „Mokyklose įprasta dalytis maistu, pavyzdžiui, obuoliu, saldainiu ar kitu skanėstu. Per užterštas rankas bakterijos gali sparčiai išplisti ir sukelti problemų“, – teigė B. Baronienė.
Atliekant tyrimą išsiaiškinta, kad vaikų rankų užterštumui įtakos turi ir mokyklos aplinka. „Mėginiai parodė gana didelį pelėsinių grybų kiekį ant vaikų rankų. Jie galėjo atsirasti nuo drėgnų, nevėdinamų ir nevalomų patalpų, senų vadovėlių. Šie grybai pavojingi kvėpavimo takams, gali sukelti alerginių reakcijų. Svarbu pabrėžti, kad bakterijų keliamų grėsmių galima lengvai išvengti kruopščiai ir dažnai plaunant rankas“, – sakė bakteriologė.
NVSPL specialistams nerimą kelia ir tai, kad dalies tirtų vaikų rankose rasta spalinių kiaušinėlių. „Du procentai iš pirmo žvilgsnio nedaug, tačiau, ištyrus platesniu mastu, neabejoju, skaičiai būtų didesni. Spalinės linkusios sparčiai plisti ir daugintis, o ant vaiko rankų kiaušinėliai gali išgyventi net tris savaites. Dažniausiai šiais parazitais užsikrečiama nuo nešvarių rankų, maisto ar daiktų – žaislų, knygų, baldų, drabužių“, – sakė parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.
„Švarios rankos yra pagrindinė profilaktikos priemonė siekiant išvengti žarnyno infekcinių ligų. Tikimės, kad įvykęs projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ ir gauti rezultatai atkreips mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų ir vaikų tėvelių dėmesį į rankų higienos situaciją mokyklose ir bus imamasi šių higienos įgūdžių stiprinimo priemonių“, – sakė A. Tendzegolskienė.
Parengė Ieva Jasudė