Per pastaruosius dešimt metų nelaimingų paauglių skaičius Lietuvoje reikšmingai sumažėjo: dabar jų dalis siekia 8 proc. tarp berniukų ir 15 proc. tarp mergaičių. Dažniau nelaimingi jaučiasi vyresnio amžiaus paaugliai.
Tokie duomenys paaiškėjo pasigilinus į Lietuvoje kas ketverius metus vykdomo HBSC (angl. Health Behaviour in School Children) tarptautinio tyrimo rezultatus. Šiame tyrime dalyvavo beveik 6 tūkst. paauglių (11, 13 ir15 metų) iš 24 Lietuvos savivaldybių.
Kaipgi gyvena Lietuvos paaugliai? HBSC tyrimo duomenys atskleidė, kad, be tų, kurie jaučiasi nelaimingi, dar 10 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių nesijaučia patenkinti gyvenimu.
„Tačiau lyginant su ankstesnių tyrimų ir kitų šalių mokinių apklausos duomenimis, Lietuva jau nebėra tarp tų šalių, kuriose yra mažai laimingų jaunuolių“, – pažymėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto dr. Kastytis Šmigelskas.
Pasak LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorės Ingridos Pilkionienės, tyrimas taip pat parodė, jog šeima išlieka ta vieta, o tėvai – tie asmenys, iš kurių su sunkumais susidūrę paaugliai pirmiausia tikisi atramos, pagalbos ir paguodos. Apie 60 proc. paaugliai, kai jiems būna labai sunku, kai jaučiasi liūdni ir prislėgti, dažniausiai kreipiasi pagalbos į savo mamas, trečdalis ieško tėčių ar draugų, kas penktas – brolių ar seserų pagalbos.
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto tyrėjams daugiausia nerimo kelia tie vaikai, kurie susidūrę su sunkumais niekur nesikreipia pagalbos. Pastebėta, jog vaikai, gyvenantys be tėvų ar tik su vienu iš jų, dvigubai dažniau nurodo esą nelaimingi. Pagrindinės priežastys, dėl kurių paaugliai jaučiasi nelaimingi, – sunkumai bendraujant, nesutarimai su tėvais arba bendravimo su jais stygius.
Koks gi yra kokybiškas laikas su vaikais? Tyrimas parodė, kad labiausiai paaugliai su tėvais norėtų kalbėtis ir aptarti jiems svarbius dalykus, drauge valgyti, sportuoti, su visa šeima važiuoti į svečius, eiti pasivaikščioti ar visi drauge žiūrėti televizorių. Paaiškėjo, kad paaugliai, kurie bent kartą per savaitę užsiima šiomis veiklomis kartu su tėvais, jaučiasi laimingesni, o jaunuoliai, kurie šeimose to nepatiria, gerokai dažniau jaučiasi nelaimingi.
„Kartu praleidžiamas laikas suteikia galimybę vaikams mokytis iš tėvų, o tėvams – iš vaikų. Vakarienė susėdus drauge prie stalo – tai galimybė pabendrauti gyvai, aptarti dienos įvykius, pasidalyti planais. Taip pat patartina ne tik leisti laiką visai šeimai kartu, bet susiplanuoti laiką atskirai kiekvienam iš tėvų su vienu iš vaikų“, – pataria dr. K. Šmigelskas.
Pasak LSMU Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų, vaikai užauga greitai, to laiko vėliau jau nesusigrąžinsime. Laiko ir bendravimo su vaikais reikia šiandien, reikia kasdien – tai paprasta, bet labai svarbi investicija į mūsų vaikų laimę.
Jolantos žilinskienės nuotr.