Absoliuti dauguma, 79 proc., Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą. Tiesa, tai šiek tiek sumažėjo, lyginant su situacija pavasarį, kai, Rusijai užpuolus Ukrainą, net 87 proc. mūsų visuomenės patyrė emocinį šoką.
Jaučiantys ženkliai išaugusį nerimą, įtampą, stresą spalio mėnesį nurodė 29 proc. respondentų, kovą šis rodiklis buvo kiek aukštesnis – 33 proc. Taip pat nuo 54 proc. kovą iki 50 proc. spalį sumažėjo ir respondentų, sakančių, kad jaučia šiek tiek išaugusias neigiamas emocijas.
Gyventojų psichologinę būseną atskleidė platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimų“ spalio ir kovo mėnesiais atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas – beveik 92 proc. 18–25 metų respondentų nurodė, kad jaučia ženkliai išaugusią (41 proc.) ir šiek tiek (51 proc.) išaugusią įtampą. Atitinkamai pagal veiklas labiausiai emociškai išgyvena moksleiviai ir studentai, kurių net 43 proc. nurodė ženkliai išaugusį nerimą. O vos 16 proc. pensininkų sakosi, jog pastaruoju metu jaučia ženkliai padidėjusį stresą, įtampą, nerimą.
„Akivaizdu, kad per devynis karo mėnesius dalis gyventojų priprato prie slegiančių žinių, žudynių vaizdų, taip pat kartu su ukrainiečių sėkme mažiau baiminasi Rusijos invazijos į Lietuvą. Atitinkamai neigiamų emocijų mažėja, tačiau vis dar išlieka pavojingai aukštame lygyje“, – komentavo geštalto psichoterapeutė Rita Mackonienė.
Pasak jos, žmones vis dar emociškai slegia COVID-19 pandemijos ir karantino, artimųjų netekties pasekmės, kurias turėjo užglaistyti ramus popandeminis laikmetis, tačiau vietoje jo prasidėjo ir vis tęsiasi karas, be to, papildomai užgulė sunkiai pakeliama didelių kainų našta.
Tyrimas atskleidė, kad, jau trečius metus tęsiantis įvairiems įtampą keliantiems išoriniams veiksniams, vis daugiau gyventojų linkę kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Nors bendras neigiamų emocijų pojūtis šiek tiek sumažėjo, respondentų, sakančių, kad tikslinga ir naudinga pasikonsultuoti su specialistu, dalis išaugo nuo 35 proc. kovą iki 39 proc. spalį.