Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu suplanavo ir atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų poilsio ypatumus ir jo sąsajas su vaikų savijauta. Atliekant tyrimą buvo apklausti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai ir auklėtojai. 2013 m. gruodžio mėn. buvo atliktas ištisinis ikimokyklinio ugdymo įstaigų tyrimas visose savivaldybėse, kurių visuomenės sveikatos biurai sutiko dalyvauti.
Per tyrimą apklausti 337 ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai iš Vilniaus, Ignalinos, Telšių, Varėnos, Lazdijų. Didžiausią dalį (46,3 proc.) sudaro respondentai, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas Vilniaus mieste. Mažiausiai (5,9 proc.) respondentų yra iš Telšių. Buvo apklausti 159 mergaičių (47,2 proc.) ir 178 berniukų (52,8 proc.) tėvai. Vilniuje, Ignalinoje ir Lazdijuose berniukų tėvų buvo daugiau nei mergaičių. Tik Telšiuose ir Varėnoje mergaičių tėvai sudarė didesnę dalį respondentų. Didžioji dalis tėvų savo vaikų sveikatą vertina kaip gerą (59,1 proc.), tėvų, kurie savo vaikų sveikatą apibūdintų kaip blogą, buvo tik 0,6 proc. Labai gerai vaikų sveikatą vertina mažiau tėvų (19,9 proc.) nei vidutiniškai (20,5 proc.).
Kelionės į darželį trukmė
Daugiausia respondentų nurodė, kad jų vaikų kelionė į darželį trunka 5–10 minučių (37,1 proc.). Daugiau nei 20 minučių į ikimokyklinio ugdymo įstaigą keliauja 10,1 proc. vaikų. Tyrimo duomenimis, daugiausia vaikų, kurie nuvyksta į darželį per mažiau nei 5 minutes, eina pėsčiomis (61 proc.). 39 proc. jų nuveža tėvai, o visuomeniniu transportu nevažiuoja nė vienas. Daugiau nei 20 minučių keliaudami į darželį daugiausia užtrunka tie vaikai, kurių tėvai juos veža patys (82,4 proc.). Einančių pėsčiomis ir važiuojančių visuomeniniu transportu vaikų, kurie kelionėje į ikimokyklinio ugdymo įstaigą užtrunka daugiau nei 20 minučių, yra tiek pat – po 8,8 proc.
Dėl kokių priežasčių vaikai nelanko darželio?
Buvo pateiktas klausimas: „Kiek kartų per šiuos metus vaikas dėl ligos nelankė darželio?“ Daugiausia respondentų nurodė, kad 2 kartus (25,5 proc.). Nemažai vaikų (23,1 proc.) ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl ligos nelankė 4 ir daugiau kartų. Visada lankė 4,7 proc. vaikų. Kaip dažniausią ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelankymo priežastį respondentai nurodė peršalimo ligas. 5–7 metų amžiaus vaikų tėvai jas nurodė dažniau (92,5 proc.) nei jaunesnių negu 5 metų amžiaus (90,7 proc.) vaikų tėvai. Tik 5–7 metų amžiaus vaikų tėvai įrašė tokius atsakymus: „dantų skausmas“, „lėtinės ligos“, „pervargimas“. Alergiją nurodė daugiau jaunesnių (1,3 proc.) nei 5–7 metų amžiaus (0,5 proc.) vaikų tėvai. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiąją dalį darželio nelankymo priežasčių sudaro peršalimo ligos (ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos patenka į šių ligų grupę).
Vaikų miego trukmė
Darbo dienomis 5–7 metų amžiaus vaikų, kurie eina miegoti 21–22 val., buvo daugiau (81,3 proc.) nei jaunesnių (76,0 proc.). Iki 21 val. miegoti daugiau eina jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai (20,7 proc.). Savaitgaliais 21–22 val. einančių miegoti jaunesnių vaikų buvo mažiau (72,0 proc.) nei 5–7 metų amžiaus (75,4 proc.). O iki 21 val., kaip ir darbo dienomis, eina miegoti daugiau jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų (12,7 proc.). Darbo dienomis Vilniuje daugiausia vaikų eina miegoti 21–22 val. (80,8 proc.). Kituose miestuose taip pat daugiausia vaikų eina miegoti šiuo metu (77,3 proc.). Vėliau nei 24 val. Vilniuje einančių miegoti nebuvo, o kituose miestuose tokiu metu eina miegoti 0,6 proc. vaikų.
Apibendrinus ėjimo miegoti laiką galima teigti, jog didžioji dalis vaikų tiek darbo, tiek poilsio dienomis eina miegoti 21–22 val. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja eiti miegoti visada tuo pačiu metu – taip užtikrinama miego kokybė. Daugiau tokiu metu miegoti einančių vaikų yra 5–7 metų amžiaus grupėje, palyginti su jaunesniais. Tiek darbo, tiek poilsio dienomis 21–22 val. eina miegoti daugiau berniukų nei mergaičių.
Daugumos ikimokyklinukų miego trukmė darbo ir poilsio dienomis atitinka rekomenduojamą laiką. Ir darbo, ir poilsio dienomis nakties miego trukmė nesiskiria pagal vaikų amžių ir gyvenamąją vietovę, o poilsio dienomis – ir pagal vaikų lytį. Darbo dienomis mergaičių nakties miego trukmė ilgesnė nei berniukų. Darbo dienomis ėjimo miegoti laikas pagal vaikų amžių nesiskiria, o poilsio dienomis 5–7 metų amžiaus vaikai eina miegoti vėliau nei jaunesni vaikai. Dauguma vaikų darbo dienomis keliasi 7–8 valandą, poilsio dienomis – valanda vėliau.
Ką daro auklėtojos, kada vaikai dieną nenori eiti miegoti?
Auklėtojos nurodė, kad jų auklėjamoje grupėje kai kurie vaikai dieną nenori eiti miegoti, tačiau miega. Taip teigė didžioji dalis auklėtojų (59,2 proc.). Kad visi vaikai eina miegoti noriai, atsakė 27,6 proc. auklėtojų, o kad visi eina nenoriai, neatsakė nė viena. 13,2 proc. auklėtojų nurodė, kad kai kurie vaikai nenori eiti miegoti ir nemiega.
Auklėtojų buvo klausiama, ar jos guldo vaikus, jei jie eina miegoti nenoriai. Didžioji dalis (94,7 proc.) respondenčių teigė, kad guldo, 5,2 proc. – kad neguldo. Daugiausia auklėtojų teigė, jog guldo vaikus miegoti dienos metu todėl, kad miegas reikalingas gerai vaiko savijautai (75,0 proc.). Atsakymo variantą „kita“ rinkosi 2,6 proc. respondenčių ir nurodė atsakymų variantus: „nėra sąlygų neguldyti“ (1,3 proc.) ir „vaikai eina noriai“ (1,3 proc.). Atsakydamos į klausimą, ką tuo metu vaikas veikia, jei yra neguldomas, respondentės galėjo rinktis kelis atsakymo variantus. Daugiausia nurodė, kad guldo (81,6 proc.). Kad vaikai vedami į kitą patalpą arba į lauką ir prižiūrimi, nepasirinko nė viena auklėtoja. 14,4 proc. auklėtojų pasirinko atsakymo variantą „kita“ ir įrašė, kad vaikai guli lovoje (1,3 proc.), juos pasiima tėvai (11,8 proc.), vaikai varto knygeles, piešia drabužinėje (1,3 proc.). Didžioji dalis vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dienos metu miega jiems rekomenduojamą laiką.
Vaikų laisvalaikis ir fizinis aktyvumas
Daugiausia tėvų teigė, jog darbo dienomis jų vaikai žaidžia (92,6 proc.). Mažiausiai tėvų pasirinko atsakymo variantą „kita“ (4,5 proc.) ir įrašė, kad jų vaikai: dainuoja (0,3 proc.), daro darbelius (0,3 proc.), mokosi (0,6 proc.), prisideda prie namų ruošos (0,3 proc.), piešia (2,67 proc.), vaikšto lauke su tėvais (0,3 proc.). Savaitgaliais tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose daugiausia vaikų laisvalaikiu taip pat žaidžia (Vilniuje – 96,8 proc., kituose miestuose – 86,7 proc.). Mažiausiai tėvų kituose miestuose rinkosi atsakymą „lanko būrelius“ (1,1 proc.). Vilniuje mažiausiai respondentų pasirinko atsakymo variantą „kita“ ir nurodė, kad jų vaikai keliauja (0,6 proc.), piešia (2,6 proc.), eina į teatrą (1,8 proc.). Kituose miestuose pasirinkę atsakymą „kita“ tėvai įrašė: „dainuoja“ (0,6 proc.), „mokosi“ (0,6 proc.), „piešia“ (2,9 proc.), „vaikšto lauke su tėvais“ (0,6 proc.). Ir darbo, ir poilsio dienomis dauguma vaikų aktyviam poilsiui skiria 1–2 val. Mergaitės fiziškai aktyvesnės nei berniukai. Darbo dienomis aktyvaus poilsio trukmė pagal vaikų amžių nesiskiria, o poilsio dienomis 1–2 val. aktyviam poilsiui skiria daugiau jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų. Darbo dienomis vaikai Vilniuje aktyviam poilsiui skiria daugiau laiko nei kituose miestuose ir daugiau vaikų iš Vilniaus lauke būna 1–2 val. Grįžę iš ikimokyklinės įstaigos vaikai lauke praleidžia apie 1 val. Apibendrinant rezultatus, galima teigti, kad vaikai lauke būna per mažai, ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Dauguma vaikų į lauką eina noriai, po aktyvaus poilsio jaučiasi žvalūs.
Tyrimo duomenimis, šiltuoju metų laikotarpiu daugiausia vaikų (būdami ikimokyklinėse ugdymo įstaigose) lauke praleidžia 1–2 val., o šaltuoju – mažiau nei 1 val. Auklėtojų teigimu, daugiausia tėvų prašo, jog jų vaikai nebūtų vedami į lauką dėl to, kad vaikai dar nėra visiškai pasveikę po ligos. Rytinė mankšta, kaip fizinio aktyvumo forma, taikoma ugdymo įstaigoje, yra dažniausias auklėtojų atsakymas. Daugiausia respondenčių nurodė, kad per savaitę fizinio aktyvumo užsiėmimams tam pritaikytose patalpose skiriama 1–2 val. (52,6 proc.). Mažiau nei 1 val. nurodė 36,8 proc. respondenčių, 10,5 proc. teigė, kad fizinio aktyvumo užsiėmimams skiriamos 3–4 val. Daugiau nei 4 val. nenurodė nė viena auklėtoja. Kadangi buvo klausiama, kiek laiko skiriama per savaitę, galima teigti, kad fizinio aktyvumo trukmė ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra nepakankama. Geriau su tyrimo rezultatais galite susipažinti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapio skiltyje „Veikla – Tyrimai ir analizės“.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija