Pagal jaunimo finansinį raštingumą Lietuva užima antrą vietą tarp kitų Baltijos šalių, rodo naujausias Vilniaus kolegijos (VIKO) Ekonomikos fakulteto tyrėjų atliktas tyrimas. „Pirmoje vietoje – estai, trečioje – latviai. Tyrimu bandėme išsiaiškinti, kokios galimos tokio išsidėstymo priežastys. Juk visos trys valstybės yra labai panašios savo gyventojų ekonomine ir socialine padėtimi, todėl galimybės ugdyti finansiškai raštingus gyventojus teoriškai turėtų būti panašios“, – tyrimo idėją pristato VIKO Ekonomikos fakulteto dr. Irena Danilevičienė.
Anot VIKO tyrėjų, viena iš galimų priežasčių – informacijos šaltinių skirtumas. Tyrimas parodė, jog lietuviai ir latviai dažniausiai finansinį raštingumą ugdo kalbėdamiesi su šeimos nariais, draugais. Estai informacijos dažniausiai ieško naujienų portaluose ar kitose žiniasklaidos priemonėse.
„Nors artimieji linki mums gero, jie nėra patikimiausias informacijos šaltinis kalbant apie finansus. Todėl estų sėkmės paslaptis pasirodo esanti labai paprasta – šios šalies jaunimas visą reikiamą informaciją apie finansų valdymą gauna iš patikimesnių šaltinių. Pavyzdžiui, skaitydami straipsnius naujienų portaluose ar mokydamiesi apie tai mokykloje. Tyrimas parodė, jog būtent šis skirtumas ir yra viena iš esminių priežasčių, kodėl Estijos jaunuoliams pavyksta demonstruoti aukštesnį finansinio raštingumo lygį už lietuvius ir latvius“, – teigia viena iš tyrimo bendraautorių, VIKO Ekonomikos fakulteto dėstytoja dr. Dainora Gedvilaitė.
Tyrimą atliko tarpdisciplininė tyrėjų grupė, kurioje – net trys VIKO ekspertai: dr. Dainora Gedvilaitė, dr. Giedrė Lapinskienė ir dr. Tadas Gudaitis.
Per lėtas augimas
Anot ekspertų, Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo lygis pastaraisiais metais auga, bet nepakankamai sparčiai.
„Iš esmės situacija gerėja – kasmet startuoja naujų iniciatyvų, projektų, skirtų kelti finansinio raštingumo lygiui Lietuvoje. Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje įsteigė Finansinio raštingumo centrą, kurio tikslas – stiprinti visuomenės finansinį ir ekonominį raštingumą. Aktyviai jaunuolių finansinio raštingumo temomis kalba ir prie visuomenės edukacijos prisideda ir Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai. Taip pat kasmet vis aktyviau mokymosi įstaigose integruojamos „Junior Achievement“ programos. Tačiau pedagogams vis dar trūksta reikiamų kvalifikacijų, konkrečių metodinių nurodymų ir priemonių, skirtų iš esmės ugdyti mokinių finansiniam raštingumui šalyje“, – įsitikinusi dr. I. Danilevičienė.
Ekspertė taip pat pastebi, kad Lietuvoje vis dar galima susidurti ir su klaidingu požiūriu, jog reikiamų finansinių žinių jaunuoliai gali įgyti savarankiškai.
„Juk nesitikime, jog vaikas išmoks skaityti, rašyti ar skaičiuoti vien tik su tėvų ar draugų pagalba. Šie būtinieji įgūdžiai įgyjami ir nuolat tobulinami ugdymo įstaigose. Tačiau, kai kalbame apie finansinį raštingumą, manome, kad reikiamų žinių jaunimas įgis savarankiškai. Toks požiūris klaidingas“, – įsitikinusi dr. I. Danilevičienė.
Tai taip pat prisideda prie to, jog lietuvių finansinės žinios vis dar išlieka prastesnės už kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį.
„Geriausius rezultatus finansinio raštingumo lauke dažniausiai demonstruoja Estijos, Suomijos, Kanados, Lenkijos ir Australijos mokiniai. Jų lyderystės priežastis – strategiškai suplanuotas finansinio raštingumo integravimas į kitas pamokas. Pamažu tą pradedame įgyvendinti ir Lietuvoje, tačiau šioje srityje tikrai dar turime kur pasistengti“, – teigia dr. I. Danilevičienė.
Ekspertė taip pat pabrėžia, jog apie finansus ir jų valdymą su vaikais reikia pradėti kalbėti kaip įmanoma anksčiau.
„Jau darželyje ar pirmose mokyklos klasėse vaikai gali ir turi būti mokomi, pavyzdžiui, kaip valdyti savo finansus, kas yra taupymas, atsakingas pinigų naudojimas ir pan. Kuo anksčiau vaikus pradėsime ugdyti finansinio raštingumo klausimais, tuo jiems bus lengviau tinkamai valdyti savo finansus ateityje“, – teigia dr. I. Danilevičienė.
Finansinis raštingumas ir aplinkosauga
„Pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą priskiria prie tokių bazinių gebėjimų kaip skaitymas ir rašymas. Tai – vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos (ES) prioritetų švietimo srityje. To priežastis – finansinio raštingumo kuriama pridėtinė vertė gyventojams, valstybei ir aplinkai. Todėl šiuo tyrimu siekėme nustatyti tiesiogines sąsajas tarp finansinio raštingumo ir tvarumo“, – dėsto VIKO Ekonomikos fakulteto Draudimo katedros vedėja Daiva Malakaitė.
Tyrimas atskleidė, jog aukštesnį finansinio raštingumo lygį turintys jaunuoliai ne tik geba atsakingiau priimti finansinius sprendimus, bet ir suvokia tvarumo svarbą.
„Pavyzdžiui, Baltijos šalyse finansiškai raštingiausi Estijos jaunuoliai turėjo ir daugiausia žinių apie paramą žmogaus teisėms, kovą su korupcija ir klimato kaita, gyvūnų teisių apsaugą bei vandens taršos mažinimą. Finansinis raštingumas leidžia suvokti žmonėms tikrąją jų įsigyjamų prekių kainą ir įvertinti daromą įtaką aplinkai“, – sako D. Malakaitė.
Ekspertė įsitikinusi, kad finansinis raštingumas ir žaliasis raštingumas, kurio sąvoka dar tik pradedama plačiau vartoti, yra pagrindinės darnios visuomenės vystymosi priemonės, kurias turime sąmoningai ugdyti.
„Finansiškai raštingi gyventojai laiku susimoka mokesčius, padengia studijų išlaidas. Taip pat, naudodamiesi finansinės apsaugos sprendimais, jie puikiai geba atsakingai valdyti savo rizikas. Pavyzdžiui, yra sukaupę pakankamą sumą tokiems netikėtai užklumpantiems įvykiams kaip liga, gerokai išaugęs infliacijos lygis ar darbo praradimas. Jie taip pat yra linkę priimti sprendimus, kurie tiesiogiai prisideda prie tvaresnės ir mums visiems draugiškesnės aplinkos kūrimo“, – teigia D. Malakaitė.
VIKO tyrėjų atliktas tyrimas ČIA.