Lietuvoje kartojasi istorijos apie netinkamą sveikatos priežiūros įstaigų ir jų padalinių vadovų elgesį bei galimus mobingo atvejus. Daug kalbėta apie situaciją Šauliuose, Kaune, pastarosiomis dienomis dėmesio sulaukė Mažeikiai. Darbdavių konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ surinkti duomenys patvirtina, kad sektorių kankina sisteminės bėdos, o, darbuotojų vertinimu, prasčiausia situacija Telšių apskrityje.
Bendrovė „WitMind“, apklaususi 3322 darbuotojus visoje Lietuvoje, sudarė darbdavių konkurencingumo indeksą – jame atskirai vertinamas ir sveikatos, farmacijos bei medicinos sektorius.
Ne visos istorijos patenka į viešumą
„Lietuvoje dirbančiųjų sveikatos srityje vertinimas – kartu su statybų ir NT sektoriais – yra prasčiausių trejetuke.
Vaizdas dar suprastėja, kai iš vertinimų pašaliname privačias sveikatos priežiūros įstaigas. Šiuo požiūriu blogiausias vaizdas Alytaus, Marijampolės bei Telšių apskrityse.
Žiūrint į skaičius galima daryti kelias išvadas: tikrai ne visos medicinos darbuotojų problemos patenka į viešumą, tokių istorijų nemažės ir – lyginant su kitais sektoriais – sektorių kankina problemos dėl prastos lyderystės ir toksiškos organizacinės kultūros“, – sako „WitMind“ vadovė Živilė Valeišienė.
Jos teigimu, tas pasakytina tikrai ne apie kiekvieną sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau skaičiai ir darbuotojų nuomonė rodo, kad problema sisteminė.
Sveikatos sektorius – negatyvus čempionas
Kaip pavyzdį „WitMind“ pateikia duomenis apie darbuotojų pasitenkinimą emocinėmis naudomis, t. y. lyderystės ir vadovavimo kokybę, santykį su darbuotojais ir kt.
„Vertinant visus veiklos sektorius, emocinių naudų lyderių indeksas siekia 67 balus, visos šalies dirbančiųjų vidurkis – 62 balai. Sveikatos sektorius yra žemiau vidurkio – 60 balų. Už jį prasčiau vertinami tik 2 sektoriai, kurių indeksas – 59 balai. Tačiau ne tai blogiausia.
Sektoriaus indeksą į viršų kelia privačios gydymo įstaigos. Pašalinus jas, t. y. palikus tik viešąsias įstaigas, indeksas smunka iki 57. O jei pasižiūrėsime tik į Telšių apskritį, kurioje yra neseniai dėmesio sulaukusi Mažeikių ligoninė, pamatysime, kad viešųjų įstaigų rodiklis čia tesiekia 51. Tai labai didelis atotrūkis – joks kitas sektorius apskrityje nėra taip prastai vertinamas.
Svarbu paminėti, jog vertinimo skirtumai, jei žiūrėsime tik į absoliučius skaičius, gali neatrodyti dideli. Tačiau tai – išvestiniai indeksai iš daugiau nei 20 emocinių naudų temų, todėl kiekvienas balas yra reikšmingas. Maksimali skalės vertė – 100 balų“, ‒ komentuoja Ž. Valeišienė.
Anot jos, požiūrio į darbuotojus indekse Telšių apskrities neprivačios gydymo įstaigos taip pat vertinamos žemiausiai ir smarkiai lenkia kitus sektorius apskrityje.
Didžiavimosi darbdaviu indeksas – 0 proc.
„WitMind“ sistema taip pat tiria, kiek darbuotojai didžiuojasi tokiais emociniais darbovietės faktoriais, kaip įmonės pasiekimai, vidinė kultūra, pagarba žmonėms, vadovų kompetencija ir pan.
„Dirbančiųjų viešajame sektoriuje pasitenkinimo vadovybe indeksas Telšių apskrityje siekia 60 ir tai atitinka šalies vidurkį. Tačiau kai pasižiūrime tik į viešąsias sveikatos apsaugos įstaigas, indeksas krinta iki 49 ir tai yra prasčiausias rezultatas visoje Lietuvoje.
Jeigu vertintume organizacinę kultūrą, vėl tektų konstatuoti, kad neprivačios sveikatos sektoriaus įstaigos atrodo prasčiausiai iš visų. Tad nekeista, kad ir didžiavimosi indeksas čia yra minimalus – 0 proc.“, ‒ komentuoja „WitMind“ vadovė.
Jos teigimu, Lietuvoje sveikatos sektorius pagal darbdavių konkurencingumą, t. y. darbuotojams kuriamas sąlygas, prilygsta prastais rodikliais pasižymintiems logistikos ir restoranų bei statybų sektoriams. Visa tai kelia rimtą riziką, kad kvalifikuoti šios srities darbuotojai vis dažniau rinksis darbą užsienyje ar tiesiog kituose veiklos sektoriuose, o tai toliau didins sveikatos specialistų stygių bei mažins gyventojų galimybes laiku gauti reikalingas paslaugas. Šalies regionuose ši problema jau dabar labai aiškiai juntama.
„WitMind“ sistema
„WitMind“ ‒ tai darbdavio konkurencingumo matavimo sistema, kuri aprėpia darbuotojų patirties ir pasitenkinimo analizę, didžiavimąsi įmone, tvarumo bei socialinės atsakomybės faktorius, taip pat atskleidžia darbuotojų kaitos bei reputacines rizikas.
Lyginamasis nacionalinis Lietuvos darbuotojų ir atskirų sektorių darbuotojų tyrimas įvertino 3322 darbuotojų nuomonę ir suteikia galimybę darbdaviui palyginti savo įmonę su rezultatais iš 10 Lietuvos regionų, 9 darbo rinkos sektorių bei dar 12 demografinių lyginamųjų pjūvių: lytis, amžius, pajamos, darbo stažas ir t. t.
Sistema sukurta ir testuojama su didelėmis Lietuvos įmonėmis nuo 2023 metų pradžios, šiuo metu jau prieinama visai rinkai.
