Ne vienas iš mūsų greičiau praslenka dar vieną žiniasklaidos pranešimą apie karą Ukrainoje. Ne vienas mūsų „prasukame“ televizijoje žinias ir reportažus iš vykstančio karo. Visi jaučiamės bejėgiai, silpni ir pažeidžiami. Jaučiame karo nuovargį ir nesibaigiantį nerimą: esame pavargę nuo tapatinimosi su ukrainiečiais, nuo minčių, kas būtų, jeigu būtų. Apatija pamažu apima visuomenę, sekindama ir kankindama mūsų psichologinę sveikatą. Ar yra būdų padėti sau ir aplinkiniams? Kokį poveikį ilgalaikis stresas sukelia žmogaus psichikos sveikatai?
Pokalbyje tai atskleidžia 2023 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas socialinių mokslų srityje, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr. Evaldas Kazlauskas. Minint Rusijos invazijos į Ukrainą metines profesorius kalba apie Lietuvos gyventojų psichikos sveikatą, tautos traumą ir šalia, Ukrainoje, vykstantį karą.
Viena iš pagrindinių Jūsų tyrimų temų yra stresas, su stresu susiję psichikos sveikatos sunkumai. Kodėl susidomėjote būtent šia psichologijos sritimi?
Psichologinio streso tema susidomėjau dar studijuodamas psichologiją Vilniaus universitete. Bakalauro darbą rengiau psichofiziologijos laboratorijoje, kur buvo puiki galimybė analizuoti žmogaus psichofiziologines reakcijas į stiprius stresorius. Magistrantūros studijų metu mano mokytoja profesorė Danutė Gailienė pakvietė įsitraukti į tyrėjų grupę, kuri analizavo ilgalaikes politinių represijų psichologines streso reakcijas praėjus dešimtmečiams po itin sunkių trauminių patirčių. Psichotraumatologija ir psichologinio streso tyrimai tuo metu, kai pradėjome šiuos tyrimus Lietuvoje, dar nebuvo visuomenės ir specialistų priimami kaip tikrai aktualūs ir svarbūs. Tačiau man tai visada buvo itin aktuali tema, kuri turi ne tik mokslinę reikšmę, bet ir didžiulį taikomąjį poveikį visuomenei, nes remdamiesi šiais tyrimais galime tobulinti psichologinę pagalbą.
Kaip manote, ar galima iš visuomenės gyvenimo išgyvendinti stresą?
Stresas yra natūralus žmogaus atsakas į stresorius. Stresoriai gali būti kasdienio gyvenimo įvykiai, kurie kelia iššūkių, – tai ir sunkumai darbe ar studijose, ir santykių sunkumai, su sveikata susijusios problemos. Mes, psichologai, skiriame ir trauminius stresorius, kurie susiję su grėsme žmogaus gyvybei ar su seksualine prievarta. Dar daugiau, gyvename globalių iššūkių fone, karas Ukrainoje taip pat veikia visus. Mūsų moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma žmonių Lietuvoje ir Europoje susiduria su stresoriais, tad ir patiria stresą.
Kokį poveikį žmogaus organizmui daro stresas? O jeigu jis ilgalaikis?
Mūsų moksliniai tyrimai atskleidžia ne tik neigiamą psichologinio streso poveikį, bet ir didžiulį žmonių psichologinį atsparumą. Lietuvos visuomenėje didžioji dalis žmonių, daugiau nei 90 proc., net ir patyrę itin sukrečiančių trauminių stresorių, pvz., artimųjų netekčių, neturi ilgalaikių psichologinių sunkumų. Kad galėtume užtikrinti veiksmingą psichologinę pagalbą, labai svarbu yra tyrinėti psichologinį atsparumą, kaip žmonės įveikia gyvenimo sunkumus. Kita vertus, kai kuriems žmonėms po gyvenimo sukrėtimo būna ilgalaikių psichologinių sunkumų, pvz., potrauminio streso sutrikimas. Per pastaruosius penkerius metus pasaulyje vyko intensyvi psichotraumatologijos tyrimų raida, analizuojama psichologinio streso reakcijų įvairovė, kuriami inovatyvūs diagnostikos ir psichologinės pagalbos metodai. Mokslininkai, naudodami šiuolaikinę tyrimų metodologiją, didelių imčių duomenų modeliavimą, siekia atrasti būdų, kaip kuo tiksliau atpažinti psichologinę traumą. Svarbią vietą pasaulyje užima Vilniaus universiteto mokslininkų psichotraumatologijos darbai, kurie svariai prisideda prie šių tyrimų. Vilniaus universitete vieni pirmųjų pasaulyje tyrėme paauglių kompleksinio potrauminio streso reakcijas ir testavome kompleksinio potrauminio streso diagnostinius instrumentus.
Net keliuose savo moksliniuose straipsniuose kalbate apie kultūrinius, socialinius, regioninius faktorius, kurie lemia kolektyvinę traumą. Kaip minite savo darbuose, šių traumų šaknys glūdi mūsų tautos istorijoje. Ar galėtumėte išskirti, kokie mūsų, lietuvių, ar Baltijos šalių regiono gyventojų bruožai? Kaip, lyginant su kitomis šalimis ir ten atliktais tyrimais, mums sekasi tvarkytis su traumomis?
Pastaruoju metu vis dažniau kalbu apie socialinių mokslų specifiką, kuri labai svarbi analizuojant psichologinį stresą ir psichologines traumas. Bendradarbiaujame ir mokslinius tyrimus darome su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių, ne tik Europoje, kad galėtume išsiaiškinti, kaip socialinė aplinka padeda ar trukdo įveikti psichologines traumas. Viena vertus, mūsų tarpkultūriniai tyrimai atskleidžia didelį trauminio streso apraiškų panašumą net ir labai skirtingose kultūrose. Kita vertus, matome, kad skiriasi įvairiose šalyse patiriami neigiami gyvenimo įvykiai ir jų įveika. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad Japonijoje dauguma žmonių yra susidūrę su gamtinėmis katastrofomis, o Lietuvoje daug daugiau žmonių susiduria su tarpasmeniniu smurtu, nemaža dalis mūsų visuomenės yra patyrusi smurtą vaikystėje. Lietuvos socialinis kultūrinis kontekstas, visuomenę persmelkiančios istorinės traumos, Holokaustas, daugelio šeimų istorijose esančios skaudžios sovietinės okupacijos ir persekiojimų trauminės patirtys turi poveikį ir tam, kaip dabar reaguojame į įvairius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Atlikdami tarpkultūrinius ir palyginamuosius tyrimus matome, kad Lietuvoje gyvenančių žmonių psichologinės streso reakcijos nelabai skiriasi nuo kitų šalių. Potrauminio streso mūsų visuomenėje yra panašiai, kaip ir kitose valstybėse. Kita vertus, pastebime, kad, palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje tik nedidelė dalis žmonių, patiriančių psichologinius sunkumus po traumų, turi galimybę gauti specializuotą specialistų pagalbą.
Kaip manote, ar regiono traumos yra paveldimos? Kiek metų užtrunka išgyventi, išgyti ir pamiršti tautos traumą?
Pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai siekiant išsiaiškinti psichologinių traumų perdavimo per kartas procesus. Daugybė atliktų tyrimų atskleidžia, kad tėvų ir senelių patirtos psichologinės traumos nesužaloja jų palikuonių psichikos sveikatos. Vienas iš mūsų atliktų mokslinių tyrimų Lietuvoje netgi atskleidė, kad galime kalbėti ne tik apie traumų perdavimą, bet ir apie psichologinio atsparumo perdavimą per kartas. Tačiau tyrimai parodo ir traumos perdavimo per kartas mechanizmus. Ypač jei tėvai, turintys mažų vaikų, patiria didžiulių sukrėtimų, pavyzdžiui, atsiduria karo zonoje ar yra priversti bėgti iš karo zonos su mažais vaikais, vaikų pažeidžiamumas ir imlumas stresui labai didėja ir suaugę jie gali turėti daugiau psichologinių sunkumų.
Kokių patarimų galėtumėte duoti žmonėms, kurie jaučia stiprų nerimą, stresą dėl šalia vykstančio karo?
Mūsų atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad nuolat patiriamas stresas turi didelį poveikį asmens psichologinei savijautai, gali būti sunkiau tvarkytis su kasdienėmis veiklomis, didėja rizika atsirasti potrauminiam stresui. Dėl mūsų istorinių traumų, ilgalaikės sovietų okupacijos, jau 10 metų besitęsiančio karo Ukrainoje ir nerimą keliančių globalių politinių procesų Lietuvoje dauguma žmonių patiria stresą, nesaugumą ir nerimą. Stresą didina tai, kad tarsi prarandame kontrolės jausmą. Tada kyla bejėgiškumo jausmas, nes karas Ukrainoje vis tęsiasi, nepaisant narsių ukrainiečių pastangų kovoti su Rusija ar išorinės paramos Ukrainai. Visą visuomenę sukrečiančias nelaimes padeda įveikti jos narių solidarumas, susitelkimas, o tai svarbu ir asmens psichologinei savijautai. Svarbu ir kiekvieno mūsų teikiama pagalba Ukrainai, Lietuvoje gyvenantiems nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Žinome, kad pagalba kitiems gali padėti atgauti kontrolės jausmą, tad kviesčiau aktyviai, tiek, kiek kiekvienas galime, padėti Ukrainai. Psichologai daug žino apie tai, kad padedant kitiems reikia nepamiršti pasirūpinti ir savo bei artimųjų psichologine savijauta. Tad svarbu nepamiršti kasdienių veiklų, savo darbų, svarbu užsiimti ir maloniomis veiklomis, nepamiršti asmeninių pomėgių, kurie padeda atgauti psichologines jėgas.
Lietuvos mokslo premija apdovanotame VU psichologijos profesoriaus dr. Evaldo Kazlausko mokslo darbų cikle „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“ analizuojamas Lietuvos gyventojų patiriamų stresorių, psichologinių traumų, stresinių sutrikimų paplitimas, su stresu ir traumomis susijusių sunkumų atpažinimo ir veiksmingos psichologinės pagalbos galimybės ir iššūkiai. Mokslo darbų cikle pateikiami unikalūs Lietuvos gyventojų stresinių sutrikimų duomenys ir inovatyvių stresinių sutrikimų intervencijų tyrimų rezultatai. Šis ciklas yra reikšmingas indėlis į Lietuvos ir tarptautinius psichologinio streso ir psichotraumatologijos mokslinius tyrimus. Šis darbų ciklas turi didelę taikomąją vertę tobulinant psichologinę pagalbą asmenims, patiriantiems su stresu ir traumomis susijusius psichologinius sunkumus.
Išsamiau susipažinti su prof. dr. E. Kazlausko mokslo darbais galite čia: Evaldas KAZLAUSKAS | Professor of Clinical Psychology | Prof. Dr. | Vilnius University, Vilnius | Center for Psychotraumatology | Research profile (researchgate.net).