Pamokų metu CO2 koncentracija Lietuvos mokyklose nuolat viršija rekomenduojamą ribą, o tai kenkia vaikų sveikatai ir gebėjimui mokytis, rodo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) atliktas tyrimas.
Vidutinė CO2 koncentracija mokyklose pamokų metu siekia 1660 milijoninių dalių (ppm) – 1,6 karto daugiau už rekomenduojamą normą, rodo gruodžio mėnesį atliktas NPNA tyrimas, kuriame dalyvavo 11-a mokyklų.
„Nors mūsų tyrimas buvo vykdomas Vilniaus mokyklose, tačiau šios ugdymo įstaigos niekuo neišsiskiria nuo kitų Lietuvos mokyklų. Tad galime daryti prielaidą, kad deguonies trūkumas mokyklose yra šalies masto problema, ypač turint omenyje, kad tyrimo metu vyravo netipiškai šilti orai ir mokyklos turėjo daugiau galimybių vėdinti klases nei įprastos žiemos metu“, – tyrimo duomenis pristatė Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas.
Tyrimo metu tris dienas mokyklų klasėse buvo matuojami įvairūs oro kokybės parametrai, tarp kurių – CO2 koncentracija. Pradinukų klasėse, tyrimo duomenimis, vidutiniškai CO2 koncentracija dienos metu siekė 1565 ppm. Penkiose iš šešių tyrime tirtų pradinių klasių CO2 koncentracija kasdien viršydavo 2000 ppm ribą. Aukščiausia užfiksuota momentinė CO2 koncentracija tirtose pradinėse klasėse buvo 3183 ppm.
Vidurinių klasių vidutinė CO2 koncentracija tyrimo metu siekė 1755 ppm. Keturiose iš penkių tirtų vidurinių klasių CO2 koncentracija pamokų metu pašokdavo virš 2000 ppm, o aukščiausias aukštesnėse klasėse užfiksuotas CO2 rodiklis – 5152 ppm.
Žala vaikų sveikatai
Iš CO2 koncentracijos patalpose galima spręsti apie bendrą oro kokybę, sako Asta Razmienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ekspertė.
„Padidėjusi CO2 koncentracija rodo, kad patalpos yra blogai vėdinamos ir jose gali būti susikaupę įvairių žmogaus fiziologinės apykaitos produktų, virusų, grybelių, žiedadulkių, taip pat cheminių medžiagų, išsiskiriančių iš statybinių medžiagų, baldų, valymo priemonių ir pan. Dėl to dažniau sergama įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis, išprovokuojami astmos priepuoliai, alerginės reakcijos“, – teigia A. Razmienė.
Ekspertė priduria, kad CO2 sveikatą veikia ir tiesiogiai. Kai CO2 koncentracija viršija rekomenduojamą 1000 ppm, žmonės tampa irzlūs, mieguisti ir, svarbiausia, jie prasčiau koncentruoja dėmesį, blogiau atlieka mąstymo reikalaujančias užduotis.
„Kai koncentracija perkopia 2000 ppm ribą, tada prisideda ir galvos skausmas, pykinimas, padažnėja pulsas, kraujospūdis, sunkėja kvėpavimas“, – sako A. Razmienė.
JAV Harvardo ir Sirakjuso universiteto eksperimentas atskleidė, kad esant 1400 ppm CO2 koncentracijai žmonės mąstymo įgūdžių testus atliko 50 proc. prasčiau nei esant 500 ppm CO2 koncentracijai. Kitas tyrimas, vadovaujamas Berklio nacionalinės laboratorijos, rodo, kad klasėse, kuriose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm, vaikai praleidžia 10–20 proc. daugiau pamokų už tuos vaikus, kurie mokosi gerai vėdinamose klasėse.
Kaip spręsti CO2 koncentracijos problemą?
Ekspertų teigimu, nors paradoksalu, tačiau mokyklų vidaus oro kokybė gali suprastėti po renovacijos. Siekiant pastatų sandarumo, energijos taupymo, kartais pamirštami žmonės, gyvenantys, dirbantys ar besimokantys renovuojamose patalpose, sako dr. Lina Šeduikytė, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė.
„Sprendžiant CO2 problemą klasėse, svarbi stebėsena, kaip veikia esamos vėdinimo sistemos ir kokie yra žmonių įpročiai. Kiekviena situacija yra individuali. Mechaninis vėdinimas su integruotais CO2 ir lakių organinių junginių jutikliais leistų tenkinti patalpų mikroklimato reikalavimus“, – pasakoja L. Šeduikytė.
Pasak jos, natūralus vėdinimas padėtų, jei klasės būtų reguliariai vėdinamos per pertraukas. Tačiau, kaip parodė tyrimas, kai kuriose klasėse CO2 koncentracija kilo nuosekliai, be jokio kritimo. Tai rodo, kad klasės nebuvo vėdinamos per pertraukas, teigia L. Šeduikytė.
Natūralaus vėdinimo galimybes riboja lauko temperatūra. Kuo lauke šalčiau – tuo sudėtingiau vėdinti klases. NPNA vykdyto tyrimo metu lauko oro temperatūra svyravo nuo –1 iki +6 °C. Ankstesnis mažesnio masto NPNA tyrimas parodė, kad kai temperatūra krinta smarkiai žemiau nulio – pasiekia –10 ar –15 °C, – tuomet CO2 koncentracija klasėje tampa ir tris, ir keturis kartus didesnė už rekomenduojamą normą.
NPNA vadovas sako, kad Lietuvos visuomenėje vis dar trūksta švietimo apie tai, kokią įtaką žmogaus sveikatai daro vidaus oro kokybė: „Visuomenėje tapo įprasta rūpintis ir diskutuoti dėl lauko oro taršos, tačiau kažkodėl mažai kalbama apie tai, kokiu oru kvėpuojame savo namuose, mokyklose, biuruose, – sako A. Vaičiulis. – Vidaus patalpos gali būti kelis kartus labiau užterštos už lauko orą, o žmonės viduje vidutiniškai praleidžia 90 proc. savo laiko. Tad būtina pradėti daugiau rūpintis vidaus oro kokybe.“
Apie tyrimą
Gruodžio 9–11 d. buvo matuojama oro kokybė 11-oje Vilniaus miesto mokyklų. Kiekvienoje mokykloje vienoje klasėje buvo pastatyta po oro kokybės matuoklį. Jis tyrė klasių temperatūrą, santykinę drėgmę, CO2 koncentraciją, lakiuosius organinius junginius ir kietąsias daleles. Mokyklos tyrime dalyvavo savanorišku pagrindu.