Karštuoju sezono metu gydytojai pataria nepamiršti stebėti išgeriamo vandens kiekio. Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma gyventojų nepakankamai rūpinasi savo kasdieniniu skysčių vartojimu. Nemaža dalis – 19 proc. – apklaustųjų per dieną išgeria tik 1–2 stiklines vandens. 26 proc. apklaustųjų teigė išgeriantys 3–4 stiklines per dieną ir tik 9 proc. gyventojų per dieną išgeria 7–8 arba daugiau stiklinių vandens.
Šeimos gydytoja, psichoterapeutė Justė Latauskienė pabrėžia vandens vartojimo svarbą žmogaus sveikatai. Gydytoja rekomenduoja per dieną išgerti apie 8 puodelius skysčių: į tai įeina ne tik vanduo, bet ir arbata, sultys, kava. Anot jos, vandens poreikis tarp žmonių labai varijuoja, tačiau susirūpinimą labiausiai kelia tie atvejai, kai žmogus vandens beveik negeria, tenkinasi kitais įvairiais gėrimais.
Interviu su specialiste kalbamės apie lietuvių pomėgius, įpročius filtruoti vandenį ir vandens trūkumo požymius.
Kiek vandens turėtų gerti žmogus, ypač vasaros metu, kai pavojus susidurti su skysčių trūkumu didesnis? Ar vandens poreikis skiriasi priklausomai nuo žmogaus svorio, amžiaus, fizinio aktyvumo ir kaip jį apskaičiuoti?
Gydytojai per dieną rekomenduoja išgerti apie 8 puodelius skysčių. Tai nebūtinai turi būti vien vanduo – skaičiuojama ir arbata, sultys, kava. Skysčių poreikis labai priklauso nuo aplinkos oro, drėgmės, nuo žmogaus svorio, amžiaus, fizinio aktyvumo, netgi lyties. Jeigu žmogus yra sveikas – skaičiuoti, kiek jam reikia išgerti, visiškai nereikia – jo troškulys pasakys. Žmogus – ne žuvis, vieną dieną gali išgerti daugiau, kitą mažiau, tai – natūralu.
Sąmoningai skysčių kiekį sekti turi tie žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis ar per gerai moka nekreipti dėmesio į troškulį – tuomet skysčių stoka gali pabloginti esamą ligą ar nulemti jos atsiradimą.
Tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis gyventojų išgeria 3–4 stiklines per dieną. Kokį poveikį tai daro žmogaus organizmui?
Gerą! Jeigu žmogus išgeria tiek vandens per dieną, tai jau labai gerai, nes būna žmonių, kurie vandens visai negeria, tik visokius gėrimus. Nėra tokio dalyko kaip geriausias vanduo ar geriausias gėrimas. Žmogaus sveikatai reikalinga ne tik maisto, bet ir skysčių įvairovė – tai padeda kūne palaikyti vandens ir mineralinių medžiagų balansą.
Kaip atpažinti, kad organizmui trūksta vandens? Kokie yra dehidratacijos požymiai?
Skysčio stoka gali būti ūminė (staigi) ir lėtinė. Dėl ūminės viskas aišku – žmogus labai nori gerti, daugiau nieko kito taip nenori, tik gerti. Jo oda sukritusi, burna ir akys sausos, jis nesišlapina ir neprakaituoja. Jeigu negauna skysčių – pradeda kilti temperatūra ir atsiranda sumišimas, sąmonės sutrikimas, šokas ir, galų gale, mirtis. Dažniausiai būna aišku, kad žmogui trūksta skysčių ir kodėl – pavyzdžiui, infekcijos, nukraujavimo, izoliacijos ar panašiais atvejais.
Su lėtine skysčių stoka kiek kebliau. Pagrindiniai simptomai gali būti dažni galvos skausmai (gali būti ir labai stiprūs), sunkumas susikaupti, lėtinis nuovargis, širdies permušimai, sausa oda ir slenkantys plaukai, mėšlungis. Pacientai ateina suplanavę tirtis vitamino D, geležies atsargų kiekius, skydliaukės ir lytinius hormonus, nusiteikę, kad kelias į pasveikimą bus ilgas ir painus, o štai, būna, padidinus skysčių kiekį 500–750 ml per dieną po kelių savaičių visi simptomai ima ir praeina.
Ar vaisvandeniai ir limonadai gali būti geras pakaitalas vandeniui? Kodėl?
Negali. Kaip ir vanduo negali būti limonado pakaitalu. Nes maistas reikalingas ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tik sunkiausiomis ligomis sergantys asmenys turi visiškai susilaikyti nuo limonadų, o visiems kitiems galima su saiku.
Jeigu žmogus troškulį malšina tik limonadu, visuomet reikia įvertinti priklausomybės nuo kofeino išsivystymą (jo yra energiniuose gėrimuose, kolose), valgymo sutrikimą ar kitą to priežastį. Kartais žmonės geria limonadą, nes jis visada vienodo skonio, o štai vanduo – labai įvairaus ir tai gąsdina, bet su kuo apie tai pasikalbėsi, jeigu aplinkiniai sako, kad vanduo turi būti „be skonio“?
Kodėl gerdami kavą ryte turėtume nepamiršti ir stiklinės vandens? Nežinau. Italas turbūt paklaustų, kodėl espreso kavą geriate ryte, jeigu tai vakaro kava, kurią vandeniu užgeria tam, kad mažiau dažytųsi dantų emalis, taip nekiltų skrandžio rūgštys. Dalis žmonių užgeria kavą vandeniu, žinodami, kad kava skatina šlapinimąsi, o kartu ir skysčių praradimą, todėl stengiasi užkirsti tam kelią. Tačiau medicininės taisyklės kavą užgerti vandeniu nėra.
Kaip vandens kokybė (pvz., filtruotas vanduo, mineralinis vanduo, vanduo iš čiaupo) gali paveikti sveikatą? Ar svarbu, kokį vandenį geri?
Labai svarbu. Tai, kad Lietuvoje, savo namuose, turime geriamą vandenį iš čiaupo, yra labai didelė prabanga. Filtruoti vandenį reikia tik tada, kai yra aišku, nuo ko ir dėl ko. Būna, jog žmonės taip išfiltruoja vandenį, kad nebegali gyventi be kalcio ar magnio maisto papildų.
Mineralinis vanduo yra labai skanu kaip gėrimas arba tradicinis kai kurių negalavimų gydytojas, bet vartojamas kasdien ir dideliais kiekiais didina skrandžio rūgštingumą, gali lemti emalio pažeidimus, inkstų akmenligę. Taip pat dažniausiai jis būna geriamas iš plastikinių buteliukų, o tai skatina didelį mikroplastiko suvartojimą ir kenkia hormonų veiklai.