Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti leidinyje „British Journal of Nutrition“ ir pristatomi ką tik išleistame „Pasauliniame pranešime apie augalinės kilmės maistines medžiagas“, rodo, kad viso pasaulio žmonių mityboje labai trūksta vaisių ir daržovių. Tyrimais išsiaiškinta, jog dauguma viso pasaulio suaugusiųjų turėtų vartoti bent dvigubai daugiau vaisių ir daržovių, kad laikytųsi minimalių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, pagal kurias reikėtų vartoti penkias vaisių ir daržovių porcijas (400 gramų) per dieną. Be to, daugumai suaugusiųjų visame pasaulyje – nuo 60 iki 87 procentų 13 geografinių mitybos regionų – nepavyksta laikytis šios rekomendacijos, todėl jiems trūksta svarbiausių maistinių medžiagų, o sveikatai nesuteikiama maksimali nauda.
Didelis skirtumas tarp rekomenduojamo vaisių ir daržovių kiekio ir to, kokį iš tikrųjų suvartoja suaugusieji, rodo, kad dauguma suaugusiųjų visame pasaulyje negauna pakankamo augalinių maistinių medžiagų kiekio arba jų įvairovės – organinių junginių, kurie yra būtini palaikyti optimaliai žmonių sveikatos būklei ir savijautai. Nors dar nėra sudaryta konkrečių vienodų rekomendacijų visam pasauliui, koks turėtų būti suvartojamų augalinių maistinių medžiagų kiekis, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad valgant maisto produktus, kuriuose yra gausu augalinių maistinių medžiagų, galima suteikti naudos savo sveikatai – pradedant akių, kaulų ir širdies stiprinimu, baigiant imuniteto ir smegenų funkcijų gerinimu. Daugelis augalinių maistinių medžiagų yra veiksmingi antioksidantai, kurie padeda kovoti su laikui bėgant organizmo ląstelėms daroma žala.
„Tyrėjai pabrėžia, kad visame pasaulyje vis labiau suprantama, kodėl reikia vartoti vaisius ir daržoves ir gauti augalinių maistinių medžiagų“, – sakė filosofijos mokslų daktaras, „Nutrilite“ Sveikatos instituto mitybos technologijos strategas ir leidinyje „British Journal of Nutrition“ publikuoto mokslinio tyrimo bendraautoris Keithas Randolphas.
Mažo vaisių ir daržovių vartojimo ir augalinių maistinių medžiagų pasisavinimo poveikis
13 regionų buvo tiriamas mažo vaisių ir daržovių kiekio vartojimo ir augalinių maistinių medžiagų pasisavinimo poveikis. Išsiaiškinta, kad suaugusieji, kurie vartoja penkias arba daugiau vaisių ir daržovių porcijas per dieną, pasisavina vidutiniškai du–šešis kartus daugiau augalinių maistinių medžiagų nei tie, kurie vartoja mažiau nei penkias jų porcijas per dieną.
Be to, buvo įvertinama vaisių ir daržovių įvairovė ir galimybė juos vartoti kiekviename regione. Tai rodo, kad augalinių maistinių medžiagų pasisavinimas labai skiriasi skirtinguose regionuose, ir atspindi ribotas galimybes vartoti kai kuriuos vaisius ir daržoves. Pagrindinės išvados:
Europos regionai. Palyginti su kitais regionais, Europos regionų suaugusieji, ypač Šiaurės Europoje, daugiau pasisavina alfa-karotino ir beta-karotino. Iš dalies dėl to, kad jie turi palyginti daug galimybių vartoti morkas. Žinoma, kad jose esančios maistinės medžiagos palaiko sveiką augimą ir vystymąsi.
Azijos regionai. Azijos, pvz., Kinijos ir Indijos, suaugusieji palyginti mažai gauna elaginės rūgšties, nes turi mažiau galimybių vartoti uogas. Įrodyta, kad elaginė rūgštis yra labai svarbi ląstelių sveikatai.
Pietų ir Centrinės Amerikos regionai. Šių regionų suaugusieji palyginti mažai vartoja liuteino ir zeaksantino – augalinių maistinių medžiagų, kurios, manoma, yra labai svarbios sveikam regėjimui (palyginti su suaugusiaisiais Azijoje arba Šiaurės Europoje).
Visi regionai. Vaisinės daržovės (pavyzdžiui, pomidorai ir kukurūzai) ir šiltųjų kraštų vaisiai (pavyzdžiui, plantanai ir bananai) daugumoje regionų yra tarp tų daržovių ir vaisių, kuriuos vartoti yra daugiausia galimybių.
„Žmogaus mityboje yra svarbu tiek vaisių ir daržovių kiekis, tiek jų įvairovė, – sakė „Exponent“ Inc. vyresnioji mokslinių tyrimų ir plėtros valdymo mokslininkė ir studijos bendraautorė Mary Murphy. – Norėdami gauti pakankamą augalinių maistinių medžiagų asortimentą, žmonės turėtų siekti laikytis rekomenduojamų vaisių ir daržovių vartojimo normų, valgyti įvairius vaisius ir daržoves.“
Veiksniai, lemiantys mažą augalinių maistinių medžiagų vartojimą
Daktaras Randolphas pripažįsta, kad gyvenimo būdas, kaina, sezoninės ir geografinės galimybės vartoti vaisius ir daržoves, taip pat suvokimas, jog vaisiai ir daržovės yra vertingas maisto šaltinis, gali turėti įtakos žmonių vaisių ir daržovių vartojimui ir augalinių maistinių medžiagų pasisavinimui.
„Nesvarbu, kur kas gyvena, daugelis suaugusiųjų šiandien yra labai užsiėmę ir gyvena aktyviai ir / arba neturi galimybių vartoti kai kurių vaisių ir daržovių, – sakė K. Randolphas. – Štai kodėl yra svarbu suaugusiesiems, kai tik įmanoma, valgyti sveikus produktus, ypač vaisius ir daržoves. Tačiau kai galimybės yra ribotos arba mityba nėra visavertė, maisto papildai gali būti kitas pasirinkimas asmenims, siekiantiems vartoti daugiau augalinių maistinių medžiagų.“