Pradinis / Renginiai, pramogos / Unikaliam projektui besiruošiantis Zbignevas Levickis: „Tikroji kūryba niekada netampa rutina“

Unikaliam projektui besiruošiantis Zbignevas Levickis: „Tikroji kūryba niekada netampa rutina“

Iki Lietuvoje pirmą kartą skambėsiančio projekto „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ liko vos viena diena. Pirmasis prodiusavimo kompanijos „ARTS Libera International“ organizuojamas į pripažintus klasikos kūrinius naujai pažvelgti kviesiantis koncertas įvyks jau lapkričio 9 d. Jonavoje, o lapkričio 16, 19 ir gruodžio 14 d. sukvies įspūdingu koncertu pasimėgauti ir Vilniaus, Kauno bei Panevėžio klausytojus. Šį kartą Lietuvos scenoje muzika bus dainuojama, o žodžiai bus perteikiami instrumentu. Tokią naują klasikos koncepciją pateiks du Lietuvoje pripažinti menininkai: dainininkė Vaida Genytė ir smuikininkas Zbignevas Levickis. Artėjant pirmiesiems pasirodymams Zbignevas Levickis sutiko pasidalyti įžvalgomis apie naują koncertą.

„Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ – projektas, kurį Lietuva išgirs pirmą kartą. Panašios koncepcijos meninės programos mūsų klausytojai dar negirdėjo. Su kokiais iššūkiais teko susidurti, ruošiantis naujam projektui?

Ruošdamasis šiam projektui, prisiminiau, kaip pradėjome dirbti su gitaristu Aurelijumi Globiu ir kaip tas darbas išaugo į meninę programą. Aurelijus mane nuolat skatino kartu padaryti kokį įdomų kūrinį, kitaip pažvelgiant į klasiką. Jis kvietė padaryti su mums įprasta muzika kažką naujoviško, man tuomet tai atrodė keista. Taip vis pabandant jis įkalbėdavo vis daugiau ir daugiau kūrinių  išbandyti, kol galiausiai tie nedideli bandymai išaugo į meninė programą, ši ištobulėjo. Taip aš per Aurelijų išmokau elgtis su muzika kiek kitaip, savitai ir neprarandant muzikos skonio bei padorumo. Taip galėjo ir neįvykti, jei ne Aurelijus, tad aš jam labai dėkingas, kad jis taip įžengė į mano gyvenimą. Ruošdamasis šiam projektui lygiai taip pat aš įžengiau į Vaidos Genytės gyvenimą. Ir mums pavyksta kartu dirbti ir atrasti kažką naujo, tad aš tikiuosi, kad šis gražus mūsų bendravimas nesibaigs vienu projektu. Tikiuosi, kad galėsime tai dar ir dar kartą pakartoti. Galbūt kažkada Vaida, jau tapusi visame pasaulyje žinoma dainininke, taip pat su kūrybiniais užmojais įžengs į kokio kito menininko gyvenimą ir sukurs vėl kažką naujo ir įspūdingo.

Dar neprasidėjus koncertams užsimezgė intriga, jog visame pasaulyje puikiai žinomi ir pripažinti kūriniai koncertuose nuskambės visiškai naujai, į juos klausytojai bus kviečiami pažvelgti per naują prizmę. Kai kurie kūriniai bus išdainuoti, nors esame pripratę juos girdėti atliekamus tik instrumentalistų. Kodėl   pasirinkote būtent tokią koncepciją?

Idėja gimė labai netikėtai. Mano bičiulis, „ARTS Libera International“ vadovas, prodiuseris Gintaras Kamsiukas vieno mūsų susitikimo metu pasiūlė, jog reikėtų sukurti meninę programą, kurioje būtų ir instrumentinė, ir vokalinė muzika. Aš pats esu kilęs iš instrumentinės muzikos ir daug metų man dirbant orkestre mano rankoms yra tekę atlikti labai daug įvairių kūrinių. Turbūt yra labai mažai pasaulyje klasikos kūrinių, kurių aš nežinočiau. Bet prieš tai buvę projektai, kuriuose dalyvavau su Aurelijumi Globiu bei Daumantu Slipkumi, buvo tik instrumentiniai, o mes visi žinome ir pasaulyje yra pripažinta, kad vokalas labai pagyvina koncertą. Tačiau visą vakarą klausantis vien vokalo, gali atsirasti ir instrumentinės muzikos stygius. Tad tikime, jog smuiko ir vokalo idėja projekte atskleis tiek balso grožį ir gebėjimus, tiek naują smuiko veidą. Galima sakyti, jog prisiminsime laikus, kai balsas buvo ne dominuojantis, o kaip fonas ar spalva. Mūsų pasirodymuose balsas bus labai įvairus: deklamuos, melodizuos, improvizuos. Taip siekiame atskleisti balso galimybes ir turtingumą. Svarbiausia, jog siekiame jį išlaisvinti iš bet kokių rėmų ir paneigsime nuomonę, kad neva atlikėjas turi tik vieną balsą.

3Tokiam sudėtingam užmojui pasirinkote jausmingo balso dainininkę Vaidą Genytę. Kaip pavyksta dirbti ir susitarti dviem tokiems žinomiems ir skirtingiems Lietuvoje menininkams?

Reikia pripažinti, jog Vaida yra Lietuvoje labai žinoma dainininkė ir yra laikoma vunderkinde. Taip galima sakyti drąsiai, nes juk ji dar vaikystėje net kelerius metus iš eilės laimėjo „Dainų dainelės“ konkursą. Jau būdama vaikas ji buvo labai ryški asmenybė. Nuo pat vaikystės jos ryškus dainavimas sukūrė jai etiketę – itin gabi mergaitė. Vėliau ta mergaitė suaugo ir vėl save atrado įvairiuose projektuose Lietuvos scenoje. Ir aš tuo labai džiaugiuosi. Beje, Vaida, ragavusi vokalinių studijų, kažkodėl savęs nepozicionuoja kaip operinės dainininkės. Nors šios manieros aiškiai matyti jai dainuojant, ypač miuzikluose. Man buvo maloni staigmena, kai ji maloniai sutiko su mano siūlymu dainuoti įvairius kūrinius. Dirbdamas su Vaida pamačiau dar didesnį jos muzikalumą, nei maniau esant, pamačiau jos dar neatskleistas galimybes, jos išraišką. Aš dažnai būnu labai įsigilinęs į kūrinio formą, bet mane labai įkvepia ir Vaidos atlikimas, kai ji sugeba pateikti kūrinį taip, kad galiu įvairiai jį apžaisti, apgroti. Jaučiu, kad Vaida yra labai universali dainininkė, džiaugiuosi, kad dirbame kartu ir sugebame taip susidirbti, kartu suskambėti net kai programa improvizacinė.

Veiklos Jums niekuomet netrūksta: koncertai su orkestru, dabar – muzikinis projektas. Kaip pavyksta rasti laiko ir įkvėpimo naujiems iššūkiams?

Tiesa ta, kad buvau ne kartą nusprendęs nieko naujo nebekurti, nes tai paprasčiausiai atima labai daug laiko ir pastangų. Be to, gyvenime esu jau nemažai nuveikęs, dalyvavęs daugybėje projektų. Bet šį kartą mintis, jog tai toks projektas, koks dar Lietuvoje neskambėjo, mane labai paskatino. O dar labiau kurti motyvavo galimybė muzikuoti su Vaida Genyte. Juk nuolat atlikti kitų kūrinius ilgainiui tampa rutina, o čia projektas, kuriame atsiveria galimybė pačiam kažką naujo sukurti. Štai, pavyzdžiui, mes grojame ir dainuojame Sen Sanso „Gulbę“. Tai ir yra kūryba. Būkime atviri, jog šiandien, kai yra tiek daug kūrinių, tiek daug stilių, tikra kūryba yra labai svarbi. Žinote, tik dabar ir supratau, jog gal ir gerai, kad mane atkalbėjo nuo kompozitoriaus kelio, nors ir studijavau kompoziciją. Dabar žinau, kad yra kompozitorių, kurie labai vargsta. Pirmiausia reikia būti geru  muzikantu, ir tik tada gali būti kompozitoriumi. Nes jei būsi tik kompozitorius, o su muzika tau bus sunku, tavo kūryba bus neskani, o gal ir visai nereikalinga.

Koncertai prasideda jau netrukus – pirmasis koncertas jau lapkričio 9 d. Jonavoje. Ko tikėtis Lietuvos publikai atvykus į Jūsų koncertus?

Jiems reikia tikėtis, kad jie išgirs Vaidą labiau kamerinėje aplinkoje. Juk daugelis Vaidą žino labiau kaip televizinę žvaigždę. O čia ji nulips arčiau žmonių, bus natūralesnė ir paprastesnė. Klausytojams ji nebus nepasiekiama primadona, ji atsiskleis kaip dar jautresnė dainininkė nuo scenos be ribų. Na ir, aišku, visų lauks didelė dozė teigiamų emocijų, jausmingos muzikos ir puikios nuotaikos.

Jei ir Jums įdomu išgirsti, kaip naujai gali suskambėti klasika, nepraleiskite „ARTS Libera International“ organizuojamo projekto „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ Lietuvos miestuose. Koncertai vyks:

JONAVOJE lapkričio 9 d. 18 val. Jonavos kultūros centre

VILNIUJE lapkričio 16 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje

KAUNE lapkričio 19 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje

PANEVĖŽYJE gruodžio 14 d. 18 val. Panevėžio muzikiniame teatre

Organizatoriai kviečia bilietais apsirūpinti iš anksto. Bilietus platina koncertų salių kasos ir BILIETAI.LT: http://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/auksines-klasikos-ir-miuziklu-dainos-45846/

Organizatorių nuotr.

 

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top