Draugija „Nemunas“, gyvuojanti jau beveik 111 metų, yra viena žymiausių mūsų tautinį meną užsienyje puoselėjančių bendruomenių. Kolektyvas džiugina ne tik savo menine veikla, bet ir noru puoselėti lietuviškas tradicijas, bendrauti protėvių kalba. Apie kolektyvo veiklas ir besąlygišką meilę Lietuvai pasakoja Argentinos lietuvių bendruomenės ir lietuvių draugijos „Nemunas“ ilgametis narys Chuanas Kalvelis.
Lietuviškumas slypi kraujyje
Argentina – mums išties tolima ir ne taip lengvai pasiekiama šalis. Tiesa, gyvenantys anapus Atlanto taip nemano. Lietuvišką pavardę turintis argentinietis Chuanas Kalvelis (Juan Ignacio Fourment Kalvelis) visą gyvenimą praleido Pietų Amerikoje, tačiau savyje atpažįsta lietuvį: „Mano proseneliai kilę iš Lietuvos: prosenelė – iš Panevėžio rajono, o prosenelis – iš Pasvalio rajono. 1926 metais, ieškodami saugesnio prieglobsčio, kartu su sūnumi ant rankų jie atvyko į Argentiną ir atvežė dar vieną lietuvišką pavardę.“
XIX a. pradžioje lietuvių emigracija stipriai suaktyvėjo. Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų masiškai namus paliekančių lietuvių širdys krypo ir į Pietų Ameriką. „Tarpukariu į Argentiną atvyko apie 35 tūkstančius lietuvių, vėliau jie susilaukė kone 200 tūkstančių palikuonių. Šiuo metu grynakraujų lietuvių yra likę labai mažai, jiems beveik šimtas metų, didžioji dalis imigrantų mirę. Mes – jau trečia ar net ketvirta karta“, – pasakoja argentinietis.
Pasak jo, atvykę lietuviai kartu su kitataučiais dirbdavo įvairiuose fabrikuose, skalbyklose. Dauguma jų dirbo skerdyklose, šilko, baldų fabrikuose. Tėvynės ilgesys paskatino sukurti vietą, kur būtų galima susitikti su tautiečiais ir kalbėtis lietuviškai. Iš pradžių tai buvo savišalpos draugijos, kurios tikslas padėti vieni kitiems, būstinė. Vėliau ji tapo linksmybių vieta – čia netildavo lietuviškos dainos, vykdavo šokiai.
Išsibarstę po Pietų Ameriką
Lietuvių bendruomenių apstu visame pasaulyje. Daugiau nei penkiolika jų galima aplankyti Pietų Amerikoje. „Mano proseneliai bei seneliai dalyvavo bendruomenių veikloje, o tėvai iki šiol joms priklauso. Bendruomeninė veikla – tarsi gyvenimo būdas. Aš ir pats esu Beriso mieste veikiančios bendruomenės „Nemunas“ narys. Ji buvo įkurta prieš 110 metų ir iš pradžių vadinosi „Vargdienis“. Tautinius šokius šoku jau 25 metus, o bendruomenei vadovavau devynerius“, – apie savo patirtį lietuvių bendruomenėje pasakoja Ch. Kalvelis. Reikia pabrėžti, kad Beriso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Airių provincijos „Imigrantų sostine“.
Tiesa, Argentinoje yra ne viena lietuviškas tradicijas puoselėjanti organizacija: čia įsikūręs ir Argentinos lietuvių centras (sostinėje), „Susivienijimas lietuvių Argentinoje“ (Lanuso mieste), Kordobos lietuvių bendruomenė (Kordobos mieste), „Laisva Lietuva“ (Tandilio mieste), Lietuvių muziejus „Olgbrun“ (Eskelio mieste), „Aušros vartų“ parapija (Aveljanedoje) ir lietuvių draugija „Mindaugas“ (Beriso mieste). Pastarajame mieste susikūrė ir Argentinos lietuvių kultūros ir savišalpos draugija „Nemunas“.
„Pietų Amerikoje yra stipri tradicija puoselėti lietuvių tautinius šokius. Labai gaila, kad šiuo metu žemyne yra likę tik du lietuviški chorai. O šokių kolektyvų – daugiau nei penkiolika. Jaunimui itin patinka šokti, jie mielai jungiasi į bendruomenių veiklą ir puoselėja gražią draugystę. Jie be galo myli Lietuvą ir neretai savo meilę išreiškia tatuiruotėmis su lietuviškais simboliais“, – džiaugiasi pašnekovas.
Lietuvoje atstovavo savo žemynui
Paklaustas apie apsilankymus Lietuvoje, Ch. Kalvelis atviravo, kad čia buvo jau aštuonis kartus: „Ne kartą atstovavau savo bendruomenei Pasaulio lietuvių centre Vilniuje. Du kartus nusišypsojo laimė susitikti su pačiu Valdu Adamkumi.“
Tiesa, kartu su bendruomene jis pirmąsyk apsilankė vos prieš dvejus metus – dalyvavo 2018 metų Dainų šventėje. „Atvykus į Lietuvą oro uoste mus pasitiko lietuvių šokėjų delegacija ir sušoko pasveikinimo šokį „Kepurinė“, sugiedojo „Tautišką giesmę“. Jausmas buvo nuostabus. Mes buvome pirmoji delegacija, atvykusi į Dainų šventę, tad apie mus buvo galima išgirsti net per žinias“, – prisiminimais dalijasi šokėjas Ch. Kalvelis.
„Visą savaitę lankėme draugus įvairiausiuose Lietuvos miestuose, pamatėme daug įžymių vietų. Atvykę į Kauną, vakarojome kartu su KTU tautinio meno ansambliu „Nemunas“. Susitiko „Nemunas“ su „Nemunu“. Vėliau aplankėme Panevėžio kultūros centro kolektyvus, kuriems vadovauja Zita Rimkuvienė, jiems taip pat atlikome savo paruoštus šokius. Koncertavome ir Vilniaus rotušėje, buvome vienintelis kolektyvas iš Pietų Amerikos renginyje Vilniuje „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kurį organizavo Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, – apie apsilankymą mūsų šalyje pasakoja pašnekovas.
Viešnagė Lietuvoje buvo įsimintina kiekvienam bendruomenės nariui. Ir ne vien dėl malonių įspūdžių, susitikimų. „Pasiruošimas Dainų šventei buvo išties varginantis: per repeticijas be perstojo lijo, o pietų amerikiečiai nepripratę prie tokio oro.“ Kad ir kaip būtų, Ch. Kalvelis džiaugėsi išpildęs vieną savo svajonių: „Dalyvavimas Dainų šventėje man, kaip meno vadovui, buvo svajonės išsipildymas.“
Laukia studentų iš Lietuvos
Ch. Kalvelis sako, kad „Nemuno“ kolektyvui didelė garbė sulaukti svečių iš Lietuvos: „Pas mus buvo atvykę ne tik daugybė kolektyvų, bet ir tokie garsūs žmonės kaip Benediktas Vanagas, Vaidotas Žala, Ignas Krupavičius, Palmira Galkontaitė, Andrius Užkalnis. Mums be galo džiugu, kad galime parodyti, jog egzistuojame, puoselėjame lietuvybę ir vis dar išlaikome lietuvių kalbą. Šie susitikimai tik dar labiau sustiprina mūsų identitetą.“
Argentinos lietuvius aplanko ne tik žymūs žmonės. Dalyvaudama Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programoje „Nemuno“ draugija jau ne kartą priėmė iš mūsų šalies atvykusius studentus. Jaunuoliai ne tik mokė argentiniečius lietuvių kalbos, bet ir supažindino su lietuvišku menu, etnografija. „2016 metais mūsų bendruomenę aplankė tautinį meną nuo pat vaikystės puoselėjanti studentė Indrė Mockutė. Ji padėjo pakelti mūsų kolektyvo meninį lygį. Indrės dėka ne tik patobulinome choreografinius įgūdžius, bet ir įgijome Lietuvos etnografijos žinių, daugiau sužinojome apie lietuvišką tautinį kostiumą, o tada patobulinom savo turimus lietuviškus kostiumus“, – pasakoja ilgametis Argentinos lietuvių bendruomenės ir lietuvių draugijos „Nemunas“ narys.
Nors ir didelę dalį Ch. Kalvelio širdies užima Lietuva, savo ateitį jis mato Argentinoje. O štai jo brolis studijuoja lietuvių kalbą Vilniaus universitete. „Jis be galo laimingas Lietuvoje, gali būti, kad pasiliks ten gyventi. Kažkada seniai ir aš svajojau apie gyvenimą už Atlanto, – prisipažįsta. – Dabar Argentinoje auga mano nuostabi ketverių metų dukra, jos palikti tikrai negalėčiau. Žinoma, jei būtų kitos aplinkybės, manau, atvykčiau gyventi į Lietuvą – neabejoju, kad man ten labai patiktų. Ši šalis yra mano širdyje ir aš be galo didžiuojuosi galėdamas jai atstovauti Argentinoje.“
Ugnė Kuzavaitė
Nuotraukos iš Ch. Kalvelio asmeninio ir „Nemuno“ archyvo