Lietuvių mokslininkų atlikta klinikinė studija ir pagal jos rezultatus parašytas straipsnis apie sunkiai pažeistų žmogaus smegenų sutrikdymų šalinimą pelnė tarptautinį pripažinimą: jis ne tik publikuotas JAV Neurochirurgų kongreso (angl. The Congress of Neurological Surgeons) prestižiniame žurnale „Neurosurgery“, bet ir pelnė apdovanojimą šios medicininės organizacijos kasmetinio susitikimo Bostone metu. Už geriausią metų mokslinį straipsnį buvo apdovanotas vienas jo autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas ir mokslininkas Arminas Ragauskas.
JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimai teikiami kiekvienais metais 4–5 žmonėms pagal skirtingas specialybes. Lietuvių mokslininkų komandos veikla buvo įvertinta neurotraumos ir intensyviosios terapijos srityje.
Kartu su kolegomis profesorius A. Ragauskas straipsnyje atskleidė problemos sprendimą, kuris keičia suvokimo apie pažeistų smegenų veiklą lygį. Mokslininkai parodė, kas vyksta paciento smegenyse, kai jos yra sunkiai sužeidžiamos, ir kaip suvaldyti sutrikimus, kad žmogus po avarijos išgyventų.
„Atlikdami tyrimus pastebėjome, kad galima valdyti neilgus smegenų autoreguliacijos sutrikdymus, todėl juos reikia kiek įmanoma sutrumpinti“, – sako KTU profesorius.
Paneigė egzistuojančias paradigmas medicinoje
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atlikdami klinikinę studiją su trauminiais pacientais, prof. A. Ragauskas su kolegomis išsiaiškino, kaip operuojant pažeistas smegenis galima valdyti kraujotakos sutrikdymus.
KTU mokslininkas pasakoja, kad, remiantis visuotinai pripažintu suvokimu, būtina reaguoti tiek į trumpesnius, tiek į ilgesnius smegenų sutrikimus ir atsižvelgiant į visus juos daryti integruotus diagnostinius ir prognostinius sprendimus.
„Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad, gydant pacientą ir siekiant išvengti mirties, svarbu identifikuoti vienintelį per ilgą smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymą“, – teigia A. Ragauskas.
Pasak profesoriaus, supratus, kad vyksta toks sutrikimas, reikia kuo skubiau imtis priemonių ir padaryti šį procesą kuo trumpesnį.
„Reikia realiuoju laiku stebėti visą smegenų veiklą ir jose vykstančius pakitimus. Mūsų sukurtos technologijos leidžia matyti, kas vyksta pažeistose smegenyse operacijos metu, ir išvengti per ilgų kraujotakos sutrikimų“, – pažymi A. Ragauskas.
Apdovanojimas – už ilgametę patirtį
Prestižinis JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas KTU profesoriui buvo netikėtumas. Nors straipsnis buvo rašomas kartu su kolegomis, A. Ragauskas vienintelis apdovanotas už savo ilgametę darbo patirtį sveikatos telematikos mokslo srityje.
Prie straipsnio rašymo apie klinikinės studijos rezultatus prisidėjo visa mokslininkų ir tyrėjų komanda: Vilniaus universiteto profesorius Saulius Ročka, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas Aidanas Preikšaitis, KTU mokslų daktarai Vytautas Petkus, Solventa Krakauskaitė ir Romanas Chomskis. Taip pat prisidėjo Harvardo ir Belfasto universitetų profesorius, KTU garbės daktaras Teodoro Forcht Dagi.
Mokslininkas A. Ragauskas prisimena, kad idėja atlikti tokius tyrimus kilo jau seniai, tačiau prireikė laiko, kol kartu su bendraminčiais buvo atlikta klinikinė studija, gautas finansavimas, surinktas reikiamas kiekis pacientų duomenų ir atlikta analizė, leidžianti patvirtinti iškeltas hipotezes.
„Tai yra puikus pavyzdys, kaip galima vystyti pasaulinio lygio mokslą, kartu dirbant technologams ir medikams“, – sako prof. A. Ragauskas.
Erika Paliulytė
KTU archyvo nuotr.