Prekybos centruose, greitojo maisto kavinėse nebeliks maisto, pagaminto naudojant riebalus, kurių sudėtyje yra transriebalų rūgščių, neigiamai veikiančių žmogaus kardiovaskulinę sveikatą, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
Europos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl transriebalų naudojimo apribojimų maisto gamybos pramonėje, todėl artimiausiu laiku maisto gaminių gamintojai turės keisti produktų sudėtį. Įgyvendinant šią rezoliuciją, produktų su transriebalais neliks per dvejus metus. Iki šiol maisto gamintojų transriebalų rūgštys kaip riebalai buvo naudojamos plačiai, nes yra pigios, dėl išskirtinių fizinių ir cheminių savybių (atsparumas aukštai temperatūrai bei oksidacijai) plačiai naudojamos kepiniams, gruzdintiems patiekalams gaminti, išliekant geroms jų skoninėms savybėms.
„Deja, maisto gamintojų paruošiamuose maisto produktuose ir gaminiuose transriebalų vartojimas iki šiol nebuvo tinkamai reglamentuotas. Sveikatai pavojingus transriebalus vartotojai gaudavo vartodami greitai paruošiamus kai kuriuos kulinarijos, konditerijos gaminius, greitojo maisto užkandžius. Pagaliau priimtas visiems vartotojams naudingas sprendimas, kuris, tikimės, padės gerokai pailginti daugelio mūsų gyvenimo trukmę“, – komentavo Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Raimondas Kubilius.
Jo teigimu, Lietuvoje, kur mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vienas didžiausių Europoje ir siekia 56 proc., šių riebalų vartojimas maisto pramonėje vis dar buvo nereglamentuotas, o vartotojai – nepakankamai informuojami.
„Šių sveikatai žalingų riebalų daugiausia greitojo maisto restoranų patiekalų ir produktų asortimente, konditerijos gaminiuose, šaldytuose pusfabrikačiuose, spragėsiuose, traškučiuose ir margarine. Bet apie transriebalus žmonės beveik nieko nežino, informacijos trūksta, o Lietuvoje net nebuvo privaloma etiketėse nurodyti, kiek įvairių hidrintų, hidrolizuotų, transformuotų ar pusiau hidrintų sveikatą nepalankiai veikiančių transriebiųjų rūgščių yra maisto produktuose,“, – teigė R. Kubilius.
Nors pasaulinė sveikatos organizacija dėl to jau seniai reiškia didelį susirūpinimą, tačiau daugelis vartotojų apie pavojų sveikatai keliančias vartojamų produktų sudedamąsias dalis vis dar nieko nežino, o maisto pramonė apie tikslius transriebalų kiekius nutyli.
Patekę į mūsų organizmą transriebalai – chemiškai pakeisti dažniausiai augaliniai riebalai – neigiamai veikia lipidų kiekį kraujyje, didina blogojo cholesterolio kiekį ir mažina gerąjį cholesterolį. Dėl savo cheminės struktūros transriebalai neįsisavinami ląstelių ir audinių, sunkiai pašalinami iš organizmo, todėl kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, taip didindami aterosklerozės, insulto, infarkto ar kitų ligų išsivystymo riziką. „Atkreipiame dėmesį, kad 2 proc. padidinus iš transriebalų rūgščių gaunamų kalorijų suvartojimą, širdies ligų rizika išauga net 25 procentais. Todėl kai kurios Europos šalys – Danija, Austrija, Vengrija, kaimyninė Latvija – jau anksčiau ėmėsi reguliuoti riebiųjų žudikų kiekį maiste bei aiškiai informuoti vartotojus, kiek tokių medžiagų jie suvartoja. Tai efektyvi į visuomenę nukreipta ŠKL prevencijos poveikio priemonė“, – sako R. Kubilius. Jo teigimu, situacija turėtų pasikeisti Europos Parlamentui priėmus rezoliuciją dėl transriebalų naudojimo apribojimų maisto gamybos pramonėje.
„Europos širdies asociacijų tinklas, kurio veikloje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos širdies asociacija, susivienijo ir iškėlė idėją, o ją patvirtino Europos Parlamentas – spalio pabaigoje priėmė rezoliuciją, kurioje numatoma apriboti transriebalų naudojimą pramoninėje maisto gamyboje. Jų kiekis 100 gramų gaminio nuo šiol negali viršyti 2 proc., o produkto etiketėje tai turės būti aiškiai nurodoma. Todėl kvietėme Lietuvos Europos Parlamento narius balsuoti už šio visuomenės sveikatai itin svarbaus klausimo teisinį reglamentavimą. Planuojama, kad apribojimas bus visiškai įgyvendintas per ateinančius dvejus metus, nors asociacijos tinklas rekomenduoja Europos Komisijai proceso nevilkinti ir veikti nedelsiant“, – pasakoja R. Kubilius.
Pasak R. Kubiliaus, norint pasirūpinti sveikata būtina ne tik vengti daug transriebalų turinčių produktų, bet ir saikingai vartoti sočiuosius riebalus, juos dažniau keisti sveikatai naudingais nesočiaisiais riebalais.