Visi žinome, kad adventas yra ramybės ir susikaupimo laikotarpis, bet skubančiame gyvenime vis dažniau rimtį ir ramybę atidedame rytdienai. Įpratome konkuruoti materialiomis vertybėmis nuošaliau palikdami santykį su artimu žmogumi ar susikaupimą maldoje. Vos spėję atversti gruodžio mėnesio kalendoriaus lapelį puošiame eglutes kurdamiesi kalėdinę nuotaiką. Retsykiais vieni kitiems pašmaikštaujame, kad ankstokai pasiduodame kalėdiniam šurmuliui, bet vaikams švenčių nebūna per daug. Jau įpratome dalyvauti kelių eglučių įžiebimo šventėse ar kelis sykius susitikti su Kalėdų Seneliu.
Užpalių kultūros centro (Utenos r.) kolektyvas „Artistukas“ džiaugtis kalėdine dvasia šiais metais pradėjo Širvintų rajono „Atžalyno“ progimnazijoje dalyvaudami bendroje programoje. Žaismingos užduotys, pramoginiai šokiai, mini viktorina ir dovanos už kūrybiškumą bei išradingumą iš Kalėdų Senelio pasiuntinių elfų rankų vienijo progimnazijos aktų salėje susirinkusius socialinius partnerius. Atsisveikinant iki 2018 metų bendrai suplanuotų veiklų susizgribta, kad būtų nesąžininga išvažiuoti iš Širvintų nepamačius angelu pavirtusios žaliaskarės eglės. Mokytoja Gražina Gudonienė Užpalių gimnazijos autobusiuką lydėjo ne tik iki eglutės, bet ir angelais pasipuošusiomis Širvintų miesto gatvėmis.
Vyresnieji užpaliečiai kalėdinio stebuklo laukė kiek santūriau. Nepalikdami nuošalyje advento rimties, norintys pasamprotauti apie gyvenimo džiaugsmą Dievo globoje rinkosi Užpalių kultūros centre į susitikimą su Lietuvos dokumentinio kino ir televizijos operatoriumi, režisieriumi, prodiuseriu Juozu Matoniu ir vienuole, disidente Felicija Nijole Sadūnaite.
„Kai pirmą kartą sutikau sesę Nijolę, galvojau, kad tai žmogus ne iš šio pasaulio“, – atviravo dokumentalistas prieš filmų „NKVD struktūrų kūrimas Lietuvoje“ ir „Lagerių moterys“ demonstravimą. Galime įvairiai interpretuoti XX amžiuje profesijas įgijusių Lietuvos piliečių kasdienybę, buitį, pasiekimus, bet neužginčysime, kad jie gyveno nepamiršdami ne tik Kalėdų prasmės, bet ir laisvos Lietuvos idėjos. Tai yra užfiksuota ne tik rašytiniuose šaltiniuose, bet ir kino juostose, nuotraukose. Kultūros centro fojė eksponuota nuotraukų paroda „Lietuvos kinematografininkai Juozo Matonio akimis“ primena tuos, kurie menine išraiška puoselėjo lietuvybę, o renginio viešnia Nijolė Sadūnaitė nepabijojo apie tai rašyti ir kalbėti. „Jūsų visų meilė Dievui, meilė žmogui davė stiprybės ir man“, – sveikindamasi su užpaliečiais teigė laisvės premijos laureatė.
Per adventą neįprasta kalbėti apie politiką, bet Nijolės Sadūnaitės gyvenimas neatsiejamas nuo šalies istorinių vingių ir tikėjimo Dievo rūpestingumu. KGB persekiojimą ir tardymus ištvėrusi filmo „Lagerių moterys“ herojė, bendraudama su užpaliečiais, neslėpė, kad be Dievo pagalbos nebūtų gebėjusi atsakinėti į suktus tardytojų klausimus. „Reikia dėkoti Dievui ir pasitikėti juo, kad reikiamu momentu parenka mums mintis ir visus atsakymus. Jis kantrus ir kiekvieno mūsų laukia iki paskutinio atodūsio, kad sugrįžtume pas jį, todėl, kai išgirdau gąsdinimą, jog manęs laukia mirtis, padėkojau savo kankintojams už galimybę ekspresu patekti į dangų“, – Nijolė Sadūnaitė prisiminė situaciją, kai tardytojai, negalintys palaužti paprastos moters, prarado žadą.
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikų“ bendraautorė ir platintoja prisiminė ir sausio 13 dienos žmogaus tikėjimo Dievu jėgą, kai tankams buvo pasipriešinta malda ir giesmėmis. Prieš 30 metų prie Adomo Mickevičiaus paminklo malda pradėtas kelias į šiandieną turėjo daug nerimo laukiant 1990 metų kalėdinių švenčių. „Nesibaigianti Dievo meilė ir dėmesys eina amžių amžiais, o kad mums per gyvenimą reikia trupučiuką pavargti, taigi natūralu – be druskos juk viskas genda“, – šmaikštavo disidentė pabrėždama, kad kol žmogus aukojasi už tiesą, tol Lietuva nežus.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos Gražinos Gudonienės ir Vytauto Juknio