Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė motinos ir vaiko probleminiams klausimams nagrinėti posėdyje aptarė asmens sveikatos paslaugų, ankstyvosios reabilitacijos vaikams teikimo aktualijas, specialistų pateiktą informaciją apie vaikų vegetarizmą, lėtinių vaikų ligų valdymo ir kitus svarbius klausimus. Ministerijos specialistai, akademinės medikų bendruomenės, visuomeninių organizacijų atstovai, vyriausieji Respublikos ir kraštų specialistai aptarė konkrečius veiksmus, padėsiančius apsaugoti mažųjų Lietuvos gyventojų sveikatą.
Vaikai – viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių
Darbo grupės pirmininkė sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė pabrėžė, kad šie metai yra paskelbti Vaikų sveikatos metais, tai didina įvairių sričių specialistų atsakomybę ir verčia valstybės bei savivaldybių institucijas, įstaigas, organizacijas, bendruomenes vienyti pastangas. „Vaikai sudaro truputį daugiau nei 18 procentų – beveik penktadalį – visos Lietuvos populiacijos, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. – Šie metai ypatingi, skirti vienai pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Kaip apsaugoti vaikus nuo ligų, įskiepyti jiems sveiko gyvenimo nuostatas? Vaikai nusipelnė sveikos, saugios ir laimingos ateities. Todėl esame pasiryžę ne deklaruoti darbus, o dirbti surėmę pečius su profesūra, specialistais, ekspertais.“
Pasak J. Zinkevičiūtės, nerimą kelia ir vaikų skaičiaus mažėjimas. 14-oje iš 60 šalies savivaldybių praėjusiais metais negimė nė vienas vaikas.
Darbo grupės nariai išklausė pranešimus apie problemines vaikų sveikatos sritis, kurioms dabar siūloma skirti didžiausią dėmesį.
Darbo grupės narių siūlymai
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, profesorius Liutauras Labanauskas pristatė pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų vaikams teikimą reglamentuojančių teisės aktų keitimo siūlymus. Pagal JT Vaiko teisių konvenciją, valstybė privalo užtikrinti vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Siūloma peržiūrėti šeimos medicinos apibrėžtį, didinti vaikų ligų gydytojo kompetencijas ir vaidmenį sveikatos sistemoje, tobulinti apmokėjimo už darbą principus.
Profesorius Liutauras Labanauskas pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų nuomonę apie šiuo metu populiarėjantį vaikų vegetarizmą. Akcentuota, kad tėvai turi teisę pasirinkti savo mitybos įpročius, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota, atitikti vaiko amžių. Iki 18 m. vaikai negali gauti tik vienos rūšies maisto, todėl veganiška dieta ar vegetarinis maitinimas jiems nerekomenduojami.
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis pabrėžė efektyvių modelių, skirtų tinkamai kontroliuoti ir valdyti vaikų lėtinėms neinfekcinėms ligoms (cukriniam diabetui, bronchų astmai ir kt.), taip pat užkrečiamosioms ligoms (tuberkuliozei ir kt.), kūrimo svarbą. Akcentuota savikontrolės gerinimo, ambulatorinio gydymo, mokymo programų, valstybės paramos, kompensacijų mechanizmų svarba. Būtina plėsti šias ligas gydančių specialistų funkcijas, įvertinti alternatyvių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vaikams modelių galimybes.
Taip pat specialistai diskutavo apie vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų plėtrą. Nutarta koreguoti šių paslaugų apmokėjimo tvarką. Svarstyti pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos kuriamas integruotos vaikų sveikatos modelio projektas. Nagrinėti vaikų pasitelkimo reklamose teisėtumo aspektai ir kiti klausimai. Iki kito posėdžio numatoma įvertinti visus pateiktus siūlymus, apibendrinti nuomones, nustatyti veiklos prioritetus.