Lietuvoje vis daugiau tėvų siekia įtraukti savo vaikus į sportinę veiklą, kalbos apie sporto naudą vis garsėja, tačiau dažnai kyla klausimas: ar vaikai patys nori užsiimti sportine veikla, ar tai tėvų noras? Ilgalaikę patirtį dirbant su vaikais turintis FULLGAZZ vaikų ir jaunimo lengvosios atletikos akademijos vyr. treneris Tadas Petravičius dalijasi savo įžvalgomis apie vaikų motyvaciją sportuoti, šiuolaikinių vaikų ypatybes ir pataria, kaip skatinti aktyvų gyvenimo būdą.
Ar vaikai nori sportuoti, ar tėvai turi juos skatinti?
Pasak specialisto, dažniausiai vaikai į sportą ateina natūraliai, pasidalinę patirtimi su draugais, bendraklasiais. „Kai vaikas ateina pirmą kartą, dažniausiai būna nedrąsus, tačiau vėliau, jei tėvai nepersistengia bandydami įkalbėti, nenorinčių sportuoti tiesiog nelieka. Tėvai dažniausiai pavargsta tartis su vaikais, jei šie nėra patys suinteresuoti“, – pasakoja treneris.
Sportas nuo mažų dienų – kodėl tai svarbu?
Anot trenerio, sportas yra ne tik fizinė veikla, bet ir galingas įrankis vaiko fizinei ir psichinei raidai. „Sportuodami vaikai lavina fizinius įgūdžius, mokosi būti komandos dalimi, ugdo pasitikėjimą savimi, mokosi pažinti ir išreikšti emocijas. Tai ypač svarbu jauname amžiuje“, – pabrėžia treneris. T. Petravičius taip pat pažymi, kad sportuodami vaikai lavina fizinius įgūdžius, susiranda naujų draugų, smagiai leidžia laiką, mokosi būti komandos nariais ir dirbti kartu, išmoksta žaisti sąžiningai. Gerėja savigarba ir pasitikėjimas savimi, vaikai mokosi pažinti savo ir kitų emocijas, išgyventi jas, laimėti bei pralaimėti, būti empatiški, o kai reikia – drąsūs. Kuo anksčiau vaikai atras sporto smagumą, naudas ir meilę fizinei veiklai, tuo gražesnę ir sveikesnę visuomenę turėsime.
Treniruotės ir skirtingi vaikų norai – kaip įtikti visiems?
Trenerio nuomone, svarbiausia – aiškiai susiderinti lūkesčius tiek su vaikais, tiek su jų tėvais. „Treniruočių metu mokomės iš patirčių ir klaidų. Nors emocijos yra neišvengiama augimo dalis, svarbu ugdyti supratimą, kad negalime tikėtis rezultato be pastangų. Negalime tikėtis, kad būsime greičiausi, jei nesitreniruosime. Negalime tikėtis, jog turėsime draugų, jei tik kaltinsime juos dėl to, kad pralaimėjome. O su paaugliais įdomiausia – linksmieji kalneliai, kartu augame, krentame, keliamės, ieškome kompromisų“, – sako treneris.
Kaip sudominti vaiką bėgimu?
Trenerio patarimai tėvams:
Atlygio principas: pirmiausia treniruotė, o po jos kokia nors veikla, kuri vaikui būtų lyg apsidovanojimas. Varžymasis: čia dėmesys turėtų būti sutelktas į procesą, o ne į rezultatą. Tai turi būti smagu ir motyvuoti. Progreso siekimas: matuoti savo rezultatus ir lyginti senuosius pasiekimus su naujais. Tokiu būdu vaikas mato savo asmeninį augimą ir pradeda vertinti treniruotėse įdedamą darbą bei didinti motyvaciją.
Šiuolaikiniai vaikai – kokie jie?
Treneris pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai, priklausantys alfa kartai, turi unikalų požiūrį į rezultatų siekimą: „Vaikai neturi suvokimo, kad pokyčiai ir rezultatai neateina per dieną ar mėnesį. Jiems viskas turi būti čia ir dabar.“
O „čia ir dabar“ yra labai nesunkiai įgyvendinama – pirmosios varžybos ir pirmasis laimėjimas gali būti jau rugsėjo 8 d. „Rimi“ Vilniaus maratono vaikų bėgimo distancijoje. Čia nugalėtojai yra visi, vaikai smagiai tarpusavyje varžosi, iš pradžių apšilę su linksmu animatoriumi. Po šio bėgimo gal net nereikės skatinti fizine veikla užsiimti vaikų, kurie patys pamatys aplink daug bėgančių bendraamžių ir užsidegs noru sportuoti.