Miegas – vienas svarbiausių geros savijautos pagrindų. Kai jis sutrinka, išsiderina visas organizmo ritmas – mažėja darbingumas, prastėja nuotaika, sunkiau išlaikyti dėmesį. Pajutę nuolatinį nuovargį ar nemigą, daugelis ieško greito sprendimo – miego papildų ar migdomųjų. Atrodo, kad tokios priemonės padės greičiau užmigti ir garantuos ramų poilsį, tačiau specialistų teigimu, tai yra trumpalaikiai sprendimai, kurie ilgainiui gali sukelti ir priklausomybę bei pavojų sveikatai.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė atkreipia dėmesį, kad miego papildai ar migdomieji nepadeda išspręsti problemos – jie tik trumpam palengvina simptomus ir dažnai maskuoja tikrąsias miego sutrikimų priežastis.
Melatonino papildai – ne panacėja
Vaistininkės teigimu, vienas populiariausių miego papildų – melatoninas. Tai natūralus hormonas, duodantis organizmui signalą, kad atėjo laikas miegoti. Jį gamina kankorėžinė liauka, esanti galvos smegenyse.
Melatoninas atlieka svarbų vaidmenį užmiegant ir užtikrinant gilesnį miegą. Jis taip pat gali padėti kovoti su stresu – mažina nerimo jausmą ir gerina nuotaiką.
Pasak jos, melatonino atsargas galima papildyti ir maisto papildais, tačiau tai vertėtų daryti tik tais atvejais, kai neįmanoma koreguoti gyvenimo būdo – pavyzdžiui, dirbant pamainomis, dažnai keliaujant ar patiriant nerimo sutrikimus.
Trumpalaikis melatonino vartojimas paprastai yra saugus. Vis dėlto, jei jis vartojamas ilgą laiką ar didelėmis dozėmis, gali pasireikšti šalutinis poveikis – galvos skausmas, nuovargis, pykinimas ar padidėjęs kraujo spaudimas.
„Melatonino poveikį reikėtų vertinti po 1–2 savaičių. Svarbu stebėti, ar lengviau pavyksta užmigti, ar miegas tampa gilesnis ir nepertraukiamas, ar ryte žmogus jaučiasi pailsėjęs bei ar normalizuojasi paros ritmas po laiko juostos pokyčių ar naktinių pamainų“, – sako ji. Teigiamas jo poveikis pasireiškia suvartojus 0,5–1 mg, geriausia – likus pusvalandžiui ar valandai iki miego.
Vaistininkė atkreipia dėmesį: svarbu žinoti melatonino suderinamumą su kitais vartojamais vaistais, todėl dėl ilgalaikio vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Natūralu nereiškia saugu
Miego kokybei gerinti taip pat dažnai pasirenkami žoliniai preparatai. Nors jie atrodo natūrali ir saugi išeitis, vaistininkė įspėja – kai kurie jų, ypač skystos formos lašai, gali turėti alkoholio, todėl juos reikėtų vartoti atsakingai.
„Praktikoje matau, kad žmonės neretai neatsakingai vartoja spiritinius valerijono lašus. Jie prieinami be recepto ir gana pigūs, todėl jų įsigyti nesunku – jei vienoje vaistinėje nepavyksta gauti daugiau, pacientas tiesiog nueina į kitą.
Kadangi tokius lašus lengva įsigyti, žmonės pripranta juos gerti prieš miegą – atrodo, be jų tiesiog neužmigs. Taip pamažu susiformuoja psichologinė priklausomybė, o ilgainiui gali išsivystyti ir priklausomybė alkoholiui. Be to, šie lašai gali sukelti nerimą, karščio bangas ar virškinimo sutrikimus“, – teigia G. Kripaitytė-Afanasjevienė .
Tinkami įpročiai – raktas į gerą miegą
Specialistė pabrėžia, kad dažnu atveju miego sutrikimus galima įveikti be miego papildų ar migdomųjų – pasitelkiant kasdienę fizinę veiklą (bent 20–30 minučių mankštos ar pasivaikščiojimo), meditaciją, kvėpavimo pratimus, knygų skaitymą ar psichoterapiją.
Kokybiškas nakties miegas taip pat glaudžiai susijęs su mitybos įpročiais. Kai kurie maisto produktai gali trukdyti kokybiškam miegui – pavyzdžiui, kava, energiniai gėrimai ar alkoholis, taip pat aukšto glikeminio indekso maistas.
„Eikite miegoti ir kelkitės panašiu metu. Prieš miegą rinkitės šiltas, raminančias žolelių arbatas – ramunėlių, levandų, melisos ar valerijono šaknų. Tokie ritualai padeda kūnui suprasti, kad atėjo laikas poilsiui“, – priduria vaistininkė.
Kada reikalingi migdomieji?
Jeigu miego problemos nepraeina ilgiau nei tris ar keturias savaites ir pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą – mažėja darbingumas, jaučiamas didelis nuovargis – reikėtų pasitarti su gydytoju. Tais atvejais, kai kitos, anksčiau aptartos priemonės nepadeda, gali būti skiriami migdomieji vaistai.
Vaistininkė įspėja, kad net ir trumpalaikis piktnaudžiavimas migdomaisiais gali turėti pasekmių. Šie vaistai gali didinti mieguistumą, lėtinti mąstymą, trikdyti koordinaciją, silpninti reakciją ir atmintį. Laikui bėgant organizmas prie jų pripranta, todėl tam pačiam poveikiui pajusti reikia vis didesnės dozės.
„Migdomieji paprastai skiriami trumpam laikui, nes ilgiau vartojant didėja pripratimo ir psichologinės priklausomybės rizika. Sprendimą dėl jų vartojimo visuomet priima gydytojas, įvertinęs žmogaus situaciją“, – nurodo G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Ji priduria, kad migdomųjų perdozavimas gali būti pavojingas gyvybei. Bandant nutraukti įprastas dozes, žmogus gali jausti nerimą, baimę, paniką, nemigą, drebulį ar dirglumą, todėl labai svarbu neužsiimti savigyda, o konsultuotis su specialistais.