Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Vaistinių augalų vartojimas: gydytoja perspėja, kas gali pakenkti
Šeima ir sveikata

Vaistinių augalų vartojimas: gydytoja perspėja, kas gali pakenkti

ATNAUJINTA:10 balandžio, 2024Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vaistažoles savo kasdienybėje vartoja daug žmonių – tikriausiai ne kartą teko girdėti apie čiobrelių naudą skaudančiai gerklei, levandų pagalbą užmigti, kmynų ar ramunėlių poveikį sutrikusiam virškinimui. Vis dėlto, anot gydytojos Eglės Marciuškienės, daugelis klysta manydami, kad natūralioji medicina yra visiškai saugi: besaikis kai kurių vaistažolių vartojimas gali ne tik turėti neigiamos įtakos įvairių tyrimų rezultatams, bet ir pažeisti organus, sunkiai sutrikdyti sveikatą ar net sukelti pavojų gyvybei.

Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė pasakoja, kad žoliniai preparatai gali daryti tiesioginę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, kraujodarai bei įvairiems organams, ypač kepenims ir inkstams. Vartojant vaistažoles kartu su kai kuriais vaistais taip pat galima sau sukelti nemenkų sveikatos problemų, nes augaliniai preparatai daro įtaką medikamentų veikimui: padidina ar sumažina veikliosios medžiagos poveikį, koncentraciją kraujyje, gali paversti vaistus toksiškais organizmui.

„Vaistažolės neretai iškreipia ir įvairių laboratorinių tyrimų rezultatus. Labai svarbu suprasti, kad tyrimai yra būtinas aspektas ligų diagnostikoje ir gydyme, dažnu atveju jie lemia 70–80 proc. diagnozės tikslumo. Tačiau žmonės, vartojantys žoleles ar jų produktus, neretai būna taip įsitikinę jų nekaltumu, kad pamiršta apie tai informuoti gydytojus ar tyrimus atliekančias laboratorijas. O tai gali lemti klaidingą ligos nustatymą, netinkamą gydymą“, – perspėja gydytoja.

Ji įvardija, kad daugelis žolinių preparatų veikia kraujo krešėjimą, todėl būtina nutraukti jų vartojimą prieš įvairius laboratorinius tyrimus bei invazines procedūras. Pavyzdžiui, iki operacijų likus maždaug dviem savaitėms būtina atsisakyti česnako, ženšenio, ginkobilobo, jonažolės preparatų, nes jie gali kelti nukraujavimo riziką. Pasak E. Marciuškienės, dar prieš kurį laiką iki intervencinės procedūros konsultuojantis su gydytoju, labai svarbu jam pasakyti, kokius žolinius preparatus vartojame. 

Ką vertėtų žinoti apie tam tikrų augalų vartojimą:

  • Amalas – tai parazitinis visžalis augalas, gyvenantis ant medžių: ąžuolų, obelų, guobų, kt. Liaudies medicinoje jis vartojamas kaip virškinamojo trakto veiklą skatinanti, taip pat raminanti ar net širdį tonizuojanti žolelė. Vis dėlto nesaugus šio augalo preparatų vartojimas gali pažeisti kepenis, o kraujyje gali būti nustatomi padidėję AST, ALT, LDH kepenų fermentų kiekiai.
  • Manoma, kad agurkinių šeimos augalas taukė gerina širdies veiklą, spartina medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą ir šlapimo išsiskyrimą, taip pat slopina žarnyne ar inkstuose vykstančius uždegiminius procesus. Deja, taukė taip pat gali būti hepatotoksiška ir padidinti kepenų fermentų kiekį.
  • Ženšenio naudą organizmui prieš daugybę metų pastebėjo kinai. Iki šiol jis naudojamas imunitetui stiprinti, uždegiminiams procesams slopinti, smegenų, atminties ir nervų sistemos funkcijoms gerinti, netgi energijos lygiui padidinti. Tačiau šis augalas, vartojant neatsakingai, gali prisidėti prie kraujotakos sistemos sutrikimų, alergijų išsivystymo, menstruacijų ciklo pokyčių, nemigos. Be to, ženšenis gali padidinti įvairių vaistų nepageidaujamo poveikio riziką, sukelti kraujavimą.
  • Raminamosiomis ir atpalaiduojamomis savybėmis pasižyminti jonažolė Lietuvoje vartojama daugybę metų. Ši vaistažolė taip pat turi uždegimo slopinamųjų ir antivirusinių savybių, gali padėti užmigti. Deja, ji gali sukelti ir nemažai neigiamų simptomų, ypač vartojant su vaistais ar maisto papildais. Pavyzdžiui, jonažolė gali sukelti kraujavimą ir, jei geriama kartu su magnio ar geležies papildais, širdies ritmo sutrikimus. Tačiau jonažolę vartojant su širdies ir kraujotakos sistemą veikiančiais vaistais ar antidepresantais gali suprastėti jų pasisavinimas. Besilaukiančios moterys taip pat turėtų vengti vartoti jonažolę.
  • Skydliaukės toniku laikomi jūrų dumbliai gerai žinomi dėl uždegimo slopinamojo poveikio ir medžiagų apykaitos suaktyvinimo. Ilgą laiką vartojant maisto papildus su jūrų dumbliais ir kitomis veikliosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, jodu, gali kilti hipertireozės rizika, o kraujyje padidėti skydliaukės hormonų FT4 ir FT3 koncentracija. 
  • Daugiau kaip 100 naudingų medžiagų turintis saldymedis – sveikatai naudingas augalas, nes gali mažinti virškinamojo trakto uždegimus, teigiamai veikti tulžies rūgšties išsiskyrimą, mažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tačiau perteklinis saldymedžio preparatų vartojimas gali sukelti sunkią hipokalemiją (kalio sumažėjimą kraujyje) ir hipokaleminę miopatiją, taip pat neigiamai paveikti kitų mikroelementų bei hormonų pusiausvyrą.
  • Ožragė yra žinoma kaip itin aromatingas augalas, paplitęs gastronominiame pasaulyje. Tačiau natūraliojoje medicinoje ši vaistažolė vartojama esant vidurių užkietėjimui, jaučiant skausmus, sutrikus hormoninėms antinksčių ar lytinių liaukų funkcijoms, esant sąnarių ar stuburo problemoms. Šis augalas pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, veikia raminamai, mažina kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje. Vis dėlto, vartojant per daug ožragės preparatų, gali sutrikti kepenų funkcija, padidėti kraujavimo rizika, pernelyg sumažėti gliukozės koncentracija kraujyje ir ištikti hipoglikemija. Negana to, ši vaistažolė yra nerekomenduojama nėščioms moterims, nes gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. 
  • Česnakas – dažnas palydovas valgiaraštyje peršalus ar siekiant sustiprinti imunitetą. Jame apstu vitaminų, tokių kaip C, D, galima rasti geležies, cinko, jodo, kalio bei kalcio. Liaudies medicinoje česnakas naudojamas siekiant paskatinti nervų sistemos veiklą, mažinti spazmus, dujų kaupimąsi. Visgi valgant per daug česnako ar vartojant jo papildus, gali nemenkai išaugti kepenų ligų, stemplės sudirginimo, kraujavimų, viduriavimo rizika.
  • Dar viena virtuvėje naudojama prieskoninė žolelė – ciberžolė – garsėja savo antioksidaciniu poveikiu. Joje esanti veiklioji medžiaga kurkuminas veikia panašiai kaip vitaminai C ir E: apsaugo nuo oksidacinės pažaidos, skatina ląstelių regeneracinius procesus, pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu. Moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas kurkumino poveikis smegenų veiklai, kraujagyslių endotelio funkcijai, taip pat poveikis mažinant širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir net vėžio riziką. Deja, vartojant ciberžolės preparatus dideliais kiekiais, gali kilti kraujavimo tikimybė, o besilaukiančioms moterims – persileidimo, kūdikio apsigimimų rizika.
FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVienas ryškiausių Lietuvos kosmoso sektoriaus pasiekimų: lietuviai kurs žemės stebėjimo įrankį
Kitas straipsnis Paradoksas: judant savaitgalį nauda trigubai didesnė nei darbo dieną

Susiję straipsniai

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026

Pasaulinę sveikatos dieną pasitinkant: pas gydytojus patenkame per vėlai, paslaugų prieinamumas netolygus

7 balandžio, 2026

Kraujo atsargos pasiekė kritinę ribą: skubiai kviečiami A (II) grupės donorai

31 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.