„Man visada atrodė, kad Lietuvai reikia daugiau investuoti į socialinę rūpybą, į gerovę, bet dabar suprantu, kad gyvename kitoje realybėje ir neturime kitos išeities, kito pasirinkimo, tik daugiau lėšų, laiko, jėgų ir proto išteklių skirti gynybai“, – sako lietuviško startuolio „Omnisend“ žmogiškųjų išteklių vadovė Justina Raškauskienė.
Kaip ir daugelis jos bendradarbių, J. Raškauskienė lieka po darbo ir iki išnaktų iš detalių renka dronus, vėliau šie iškeliauja į Ukrainą. „Omnisend“ darbuotojai tai daro jau visus metus, į pagalbą pasikviečia šeimų narius, net vaikus. „Tai – labai konkreti pagalba“, – sako ir priduria, kad toks darbas jai suteikia daugiau ramybės. Ypač dabartiniu laiku.
„Neseniai vienas kolega dėkojo už tokią galimybę, sakė, kad dronų rinkimas yra pats prasmingiausias darbas, kurį jis atliko per 2024 metus. Manau, kad kiti kolegos jaučiasi panašiai, žmonės įsitraukia, mato prasmę, yra netgi tokių, kuriems dronai tapo hobiu, jie dalyvauja dronų skraidymo varžybose“, – pasakoja J. Raškauskienė.
Ji neabejoja, kad ši veikla jungia ir komandą, mat įprastą darbo dieną žmonės neturi daug laiko bendrauti, o rinkti dronų sueina iš skyrių, padalinių. Yra ir tokių, kurie šį darbą atlieka laisvu laiku namuose.
J. Raškauskienė patyrė, kad surinkti droną nėra sudėtinga. Reikia tik tiksliai laikytis instrukcijų, veikti atsargiai ir neskubėti. Vieną surinkti užtrunka nuo pusvalandžio iki kelių valandų – priklauso nuo to, kiek esi įgudęs. O drono konstravimui pakanka minimalių elektronikos žinių.
Dronai ir antidronai Ukrainos fronte šiandien yra ypač reikalingi: jie leidžia greitai reaguoti į priešo atakas, atlieka svarbias žvalgybos funkcijas, apsaugo karius nuo priešo dronų atakų.
Idėja rinkti dronus Lietuvoje ir siųsti juos ukrainiečiams gimė vieno iš „Omnisend“ įkūrėjų – Ryčio Laurinavičiaus – galvoje. Realius pagrindus tokiai veiklai padėjo jo ir verslo partnerio iš Ukrainos – informacinių technologijų inovatoriaus Jurijaus Mukhino įkurta nevyriausybinė organizacija. Vienas iš jos projektų – įtraukti į dronų konstravimą visuomenės narius.
„Su Ryčiu esame pažįstami jau seniai, gal dešimt metų, – pasakoja J. Mukhinas. – Pirmą kartą susitikome Kyjive. Čia susitikome ir prasidėjus karui. Drauge keliavome po Kyjivo regioną, kad pamatytume, kas įvyko. Nuo tada „Omnisend“ pradėjo remti mūsų dronų projektą.“
J. Mukhinas įsitikinęs, kad jei ukrainiečiai gali surinkti dronus, gali ir lietuviai. „Tai nėra labai sudėtinga užduotis, jei aiškiai aprašyti komponentai ir surinkimo žingsniai. O aprašyti jie aiškiai. Reikia kelių valandų mokymams, o paskui – daug praktikuotis. Mano vaikai, kuriems 12 ir 14 metų, taip pat renka dronus. Taigi, tai padaryti gali kiekvienas, jei tik turi užtektinai motyvacijos“, – sako.
Jis sako esantis nepaprastai dėkingas lietuviams, organizacijoms ir verslui už pagalbą. „Daugelis Lietuvos nevyriausybinių organizacijų Ukrainai padeda nuo 2014 metų, o po plataus masto invazijos pagalba tapo dar platesnė – nuo humanitarinės pagalbos iki ginklų ar įrankių, automobilių. Mes bendradarbiaujame su Šaulių sąjunga, kas dvi savaites Ukrainai jie atgabena vertingų daiktų, įskaitant ir dronus, kuriuos surenka „Omnisend“.“
Lietuvių surinkti dronai veikia puikiai, o įgudę surinkėjai apmoko vis daugiau komandų. Per pastaruosius metus Ukrainai perduota daugiau nei 300 FPV dronų. „Dronai tikrai veikia, yra naudojami fronte, smogia Rusijos technikai, ginklams. FPV dronai pataiko į taikinį maždaug 20–30 proc. atvejų. Taigi, galima suskaičiuoti, kad iš šios, atrodytų, nedidelės iniciatyvos, kurią palaikė „Omnisend“ ir kitos Lietuvos įmonės, bent 100 dronų pataikė į tikslą. Tai yra labai daug“, – džiaugiasi J. Mukhinas.
Paklaustas apie stiprų lietuvių ir ukrainiečių ryšį, jis pasakoja su lietuviais draugaujantis nuo studijų laikų. „Galbūt ir jūs, ir mes esame tautos, kurios vis dar formuojasi šiuolaikiniame pasaulyje, įgyja tikrą nepriklausomybę. Formaliai esame nepriklausomi, tačiau kartais matome, kad toji nepriklausomybė neveikia. Mes vis dar esame savo valstybių kūrimo etape. Galbūt tai mus sieja? Ir kai kalbame apie šį konkretų karą, lietuviai turi daugybę sovietų okupacijos laikų prisiminimų. Mano lietuviai draugai pasakojo, kad jų seneliai ir močiutės vis sakydavo: „Rusai vieną dieną ateis.“ Jausmas, kad rusai vieną dieną gali ateiti ir atimti tavo namus, yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų ryšys toks stiprus“, – svarsto lietuvius ir ukrainiečius dėl bendro tikslo sujungęs verslininkas.
Jis su šeima gyvena Kyjive, turi du vaikus, kurie lanko mokyklą: „Tokia keista atmosfera, – pasakoja. – Viena vertus, jei nežinotum, kas vyksta, gali atrodyti, kad Kyjivas gyvena įprastą gyvenimą. Bet tai – netiesa. Kiekvieną dieną kelis kartus girdime oro pavojaus sirenas. Kyjivo regione ir pačiame Kyjive kasdien skraido ir sprogsta iki 200 „Shahed“ dronų. Praėjusią naktį buvo didelis puolimas Odesoje, žuvo žmonių. Šį rytą pabudau apie 4 valandą nuo stipraus sprogimo Kyjive. Atsidarau mesendžerį, tikrinu naujienas ir sužinau, kad virš miesto skraido „Shahed“, o oro gynyba bando jį numušti. Kasdien mus pasiekia naujienos iš fronto, daug savanoriško darbo, finansinių aukų… Ir, žinoma, nuolatinis informacijos apie pasaulio politiką, apie Ukrainos ateitį srautas. Visa tai kuria keistą, neįprastą būseną, kurios nepatyrę žmonės sunkiai ją supras.“
J. Mukhinas neabejoja, kad daugelis žmonių, kurie liko Ukrainoje, myli savo šalį. Jo šeima, pirmosiomis karo dienomis pasitraukusi į Italiją, atgal grįžo po dviejų mėnesių. „Mylime Ukrainą, mylime Kyjivą, negali jų mylėti, pavyzdžiui, gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši meilė mums suteikia vilties, kad Ukraina išliks ir taps dar stipresnė“, – emocingai kalba jis ir priduria, kad Ukraina laikosi fronte daugiausia dėl sąjungininkų pagalbos. Labai svarbu ne laukti, kad kas nors padėtų, o imtis veiksmų ir patiems. Tik kartu galime užtikrinti laisvą ir saugią Europą.
Lietuvoje ketvirtą kartą vyksta solidarumo su Ukraina akcija RADAROM. Paramos koncerte Vilniaus Lukiškių aikštėje bus renkamos lėšos taip reikalingiems kare dronams ir antidronams. Akcijos organizatoriai prisidėti kviečia ir visuomenę, ypač verslo organizacijas.
„Turime suprasti, kad tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, tiesiogiai susiję su mūsų šalies saugumu. Pinigai yra mažiausia, ką šiandien galime padaryti“, – sako koncerto vedėjas Edmundas Jakilaitis. Scenoje jam talkins LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė.
Koncertas „Laisvė šviečia 2025. RADAROM!“ – vasario 23 dieną Lukiškių aikštėje nuo 17.30 val. Tiesioginė transliacija per LRT ir LRT.lt – nuo 18.00 val. Visos surinktos lėšos padės Ukrainai stiprinti gynybinį pajėgumą. Akcija vyksta iki vasario 24 d., visi norintys prisidėti gali aukoti skambindami trumpuoju numeriu 1890 (auka – 5 eurai) arba www.radarom.lt.