Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Augalų pasaulis»VDU Botanikos sode pirmą kartą „pražydo“ itin retas medis
Augalų pasaulis

VDU Botanikos sode pirmą kartą „pražydo“ itin retas medis

ATNAUJINTA:20 kovo, 2019Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitinka pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais.

„VDU Botanikos sodas gali didžiuotis seniausiomis ir didžiausiomis Lietuvoje augančiomis tikrosiomis metasekvojomis. Jos išaugintos iš sėjinukų, kuriuos žymus miškininkas ir dendrologas L. Čibiras 1959 m. parvežė į Lietuvą iš Sočio dendrariumo“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė. Anot mokslininkės, tikrosios metasekvojos „žydėjimą“ galima vadinti sensacinga naujiena: iki šiol per visą Botanikos sodo istoriją į Lietuvos nacionalinius genetinius išteklius įtrauktas augalas dar nebuvo pasiruošęs daugintis.

„Labai sunku patikėti, kad taip įvyko. Trylika metų tris kartus per savaitę medį stebiu, ir štai taip netikėtai jis ėmė „žydėti“! Kiekvienas augalas daugintis pradeda sulaukęs tam tikro amžiaus. Matyt, tikrajai metasekvojai mūsų sąlygomis toks laikas jau atėjo. Šiuo metu yra sukrauti vyriški strobilai (mikro), laukiame – gal bus ir moteriškųjų (makro). Tuomet tikėtina, kad sulauksime ir kankorėžių“, – sakė metasekvojos „žydėjimą“ užfiksavusi VDU Botanikos sodo dendrologė Jolanta Šabūnaitė.

Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides Hu et W. C. Cheng) – kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio, vienintelė tebegyvuojanti iš metasekvojų genties medžių rūšis. Tai – reliktinė, natūraliose augavietėse labai reta rūšis. Ji žemėje gyvena daugiau kaip 50 milijonų metų (pagal rastas mezozojaus geologinės eros fosilijas). Pirmą kartą metasekvojų gentį aprašė japonų paleobotanikas Shigeru Miki 1941 metais. Buvo manoma, kad metasekvojos išnykusios, kol 1943 m. kinų miškininkas Zhan Wangas surado nedidelį neatpažintą augalą kalnuotame regione Hubėjaus provincijoje. 1948 m. jį kaip identifikuotą ir augančią gyvą Metasequoia glyptostroboides rūšį apibūdino kinų botanikai Wan Chun Chengas ir Hu Xiansu. Tikrosios metasekvojos natūralus savaiminio paplitimo arealas yra vidurio Kinijoje Sičuano ir Hubėjaus provincijos. Natūralioje buveinėje užauga 30–40 metrų (kartais siekia 50 m) aukščio, tačiau Lietuvoje 50 metų medžiai siekia 11 metrų aukštį. Tai – spyglius metantis, vienanamis ir greitai augantis augalas. Spygliai minkšti, sodriai žalios spalvos, rudenį nusispalvina auksiniu-bronziniu atspalviu, o prieš žiemą nukrenta.

VDU Botanikos sode auga trys metasekvojos.

Botanikos sodo nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisHalo lietuvių draugija „Linas“: „Kiekvienas esame savo tėvynės ambasadorius“
Kitas straipsnis Živilė Kropaitė: „Nėra sunkesnio darbo už motinystę“

Susiję straipsniai

VDU Botanikos sode pražydo didžiausia Lietuvoje bijūnų kolekcija: pirmą kartą rengiamas Bijūnų festivalis

9 birželio, 2026

Atšalę orai nesustabdė: VDU Botanikos sode Kaune prasideda didysis tulpių žydėjimas

29 balandžio, 2026

Kodėl sodiname mišką: faktai vietoje mitų

27 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.