Esame laisvi ir tik nuo mūsų pačių aktyvumo priklauso, kiek paimsime iš pasaulio, kuris vis greičiau ir įdomiau juda į priekį. Svarbu ne tik tai, kiek patys paimsime, bet ir tai, kiek prie to duosime prisiliesti kitiems.
Užpalių kultūros centre gyvuojančiam „Artistuko“ kolektyvui ši vasara buvo kupina veiklos. Vaidinti neteko, bet ir nuobodžiauti nebuvo laiko. Daug ir atsakingai darbuotasi kultūros centrui vykdant LR kultūros ministerijos ir LR kultūros tarybos bei Utenos savivaldybės remiamą projektą „Etninės kultūros atspindžiai Užpalių bendruomenės tradicijose“, taip pat išnaudota nemažai galimybių aktyviai ilsintis.
Daug malonių akimirkų paliko niekuo neįpareigojantis bendravimas su „Keistuolių“ teatro aktore Viola Klimčiauskaite. „Artistuko“ kolektyvo nariai, praėjusio rudens popietėmis aktyviai dirbę aktorės vadovaujamuose užsiėmimuose, išsaugojo draugiškus ryšius. Per neformalų vasarišką susitikimą aktorė kartu su paaugliais važinėjosi dviračiu po Užpalių seniūniją, maudėsi upėje, žaidė vaikų pasiūlytus žaidimus. Kolektyvo nariams tai – didžiulė paskata veikti kartu.
Visada smagu stebėti vasaros stovykloje Užpaliuose susirinkusio Lietuvos edukologijos universiteto choro „Ave vita“ pasirodymus. Koncertinės programos staigmena – choro vadovo Kastyčio Bariso sūnaus solinis pasirodymas – sulaukė pačių didžiausių ovacijų.
Nebijodami atitrūkti nuo kompiuterių ir aktyviai ilsėdamiesi įgyti naujų žinių „Artistukai“ dalyvavo Utenos meno centro vykdomame projekte „Kuruotų rezidencijų programa „Klausinėjantys menai“. Pirmiausia buvo aplankyta Leliūnuose vykstanti paroda „Iš kur tas balsas – ar iš tavo žando, ar iš mano delno?“. Paroda sujudino mintis, nes bene pirmą kartą akis į akį susidurta su meninės raiškos priemone performansu. Bet paaugliškas amžius ir yra tam, kad pasaulį surastum ir suprastum naujai. Kita projekto vadovės Kristinos Jakubauskaitės-Veršilienės pasiūlyta saviraiškos priemonė – tai pažintis su gatvės šokiu. Dvi dienas Užpalių vaikai kartu su uteniškiais dalyvaudami šokių kolektyvo „Low Air“ edukacinėse gatvės ir šiuolaikinio šokio dirbtuvėse mokėsi pažinti bei išreikšti save šokio ritmu. Suspėta ir į Utenos viešųjų erdvių tyrinėjimo pristatymą pagal gatvės poezijos citatą „Kai tu mane palikai, aš negalėjau nustoti verkti iš juoko“. Per jį performanso sąvoka dar labiau sukirbino paauglių, besimokančių per vaidybą pažinti ir išreikšti save, mintis.
Užpalietiško vasariško laisvalaikio įspūdžius vainikavo motociklų turizmo ralio, skirto Lietuvos kompozitoriui M. K. Oginskiui, kultūrinis nuotykinis renginys „Pažink, suvienyk, būk kaip Vytis“. Vienas iš motociklininkų komandoms privalomų aplankyti punktų buvo Užpalių kultūros centras. Kai XVIII a. karališkasis Užpalių dvaras kaip kraitis atiteko Oginskių giminei, dabar stovinčio kultūros centro vietoje bėgiojo žirgai. Ralio metu Eglės Jovaraitės iniciatyva šalia kultūros centro ir dvaro ansamblio taip pat vaikštinėjo žirgai, bet užpaliečiams buvo kur kas įdomiau stebėti motociklininkų komandas. „Artistuko“ kolektyvo nariai ne tik turėjo išskirtinę galimybę stebėti atvykstančius renginio dalyvius, bet ir kvietė visus pažaisti užpalietiškų žaidimų. Buvo smagu visiems: vieni džiaugėsi motociklų įvairove ir motociklininkų apranga, kiti – galimybe užlipti ant žirgo ar trumpam sustoti neįprastoje žaidimų aikštelėje, dar kiti domėjosi miestelio išskirtinumu ar džiaugėsi pažįstą Užpalių krašto žmogų. Manantiems, kad apie Utenos rajono Užpalių miestelį žino iš eilėraščio (dainos) „Severiūtė nuo Užpalių kaimo“, teko nusivilti išgirdus, kad Marcelijus Martinaitis rašė apie kitą vietovę. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera: tai tik dar labiau skatino smalsumą susipažinti su miesteliu ir sugrįžti į jį. Atidėti ilgam šio noro nerekomendavome, nes rugsėjo 12 d. į Utenos rajono Užpalių miestelį kviečiami visi, norintys pasamprotauti ar išgirsti kalbininkų ir geografų pamąstymus, kas pirmiau atsirado: miestelio pavadinimas ar pavardė? Ypač renginyje laukiami turintys Užpaliečio, Užpalėno, Užpalaičio ar panašią pavardę.
Jeigu norime, kad mūsų pasaulis būtų dar įdomesnis, tik nuo mūsų pačių priklauso, kiek dalyvausime jį kurdami, kiek būsime atviri ne tik patys sau, bet ir šalia esantiems.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos Aurelijos Juškaitės, Eglės Jovaraitės, Miglės Križinauskaitės, Samantos Sidabraitės
