Praėjusią savaitę susitikime su KTU studentais vienas garsiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų Ilja Laursas pabrėžė, kad geriausias laikas pradėti verslą – baigus universitetą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) auloje prasidėjęs seminaras „Verslas naujai“ sutraukė gausų būrį studentų, norinčių pasisemti įkvėpimo iš vieno žinomiausių Lietuvos verslininkų. Iš pradžių nedrąsiai klausinėję pašnekovo, vėliau studentai atsipalaidavo – norėjo sužinoti, kaip I. Laursui sekasi, koks bendras verslo sėkmės receptas, ar, norint pradėti verslą, užtenka atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje.
Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas I. Laursas studentams taip pat turėjo klausimų – norėjo sužinoti, kodėl šie atėjo jo pasiklausyti. Beveik pusė aulos pakėlė rankas paklausti, ar juos čia apsilankyti paskatino galvoje kirbančios verslo idėjos.
Susirinkusieji taip pat klausinėjo, nuo ko jaunam žmogui pradėti kurti savo verslą, ar yra sėkmės indikatorių jauname versle, kurie iš karto rodytų sėkmę ar nesėkmę.
Pasak I. Laurso, verslumo negali lemti genai ar kiti veiksniai, kuriuos žmonės dažnai susigalvoja tarsi pasiteisinimą. „Verslauti pradėjau jau studijuodamas universitete – ėmiau dėstyti anglų kalbą moksleiviams, vėliau susidomėjau internetinių puslapių kūrimu. Galvoti ir rinkti idėjas niekada nėra per vėlu ar per anksti. Amžiaus vidurkio čia nėra. Statistika rodo, kad verslai, pradėti baigus universitetą, patys geriausi“, – pasakojo investuotojas.
Jo teigimu, žmogus, dar nepradėjęs verslo, laukia auksinės idėjos ir mano, kad tada viskas įvyks per vieną naktį, tarsi pasakoje apie Pelenę. „Pirmoji idėja ateina sunkiai, o žmonės mano, kad pasisekti privalo iš karto. Ateina idėja, darai neprofesionaliai, būna sunku, nepasiseka, tada bandai antrą idėją. Tik dirbdamas prie dešimtos idėjos (po 3–5 metų darbo) jau gali save laikyti patyrusiu versle. Kad ir kokia stebuklinga būtų pirmoji idėja, statistika rodo, kad 90 proc. žmonių pirmą kartą nepasiseka, tačiau nesėkmės suteikia patirties“, – tvirtino I. Laursas.
Verslininkas pabrėžė, kad didžioji dalis tokių „bandančių“ verslininkų, kurie nuoširdžiai dirba prie kelių projektų, sėkmės paukštę viename jų pagauna atsilaikę versle vidutiniškai 5 metus.
„Einant tolyn, pasitikėjimas savo idėjos sėkme mažėja, tačiau auga patirtis. Nors žmonės nusivilia, bet sėkmės tikimybė artėjant penkmečiui labai padidėja. Prieš uždarant verslą, reikia sulaukti to taško, kai dar užtenka entuziazmo ir turi patirties“, – sakė jis.
Bene svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti prieš pradedant verslą, – ar norima būti samdomu darbuotoju, ar verslininku. Reikia įvertinti, ar tikrai verslas – tas kelias, kuriuo norima eiti. Remiantis statistika, žmonės, atsakydami į šį klausimą, pasaulyje pasiskirsto per pusę.
„Remdamasis pasauline patirtimi, galiu pasakyti, kad žmonės, kurdami verslą, linkę rizikuoti du kartus savo gyvenime. Pirmasis kartas – baigus universitetą, nes tada esi laisvas nuo šeimos, neturi didelių įsipareigojimų. Antrasis – artėjant prie 40 metų ir vėliau. Tada esi finansiškai apsirūpinęs, gali leisti sau rizikuoti“, – KTU studentams pasakojo verslininkas.
I. Laursas neabejojo, kad sėkmė labai priklauso ir nuo pasirinktos srities. Gydytojams, sportininkams, juristams labai daug sėkmės duoda studijos ar treniruotės. Sėkmei versle labai svarbu ir profesionalumas, nes bet kokių profesionalių paslaugų paklausa pasaulyje visada yra ir bus.
„Nesu matęs, kad sėkmė ateitų iš karto. Siūlau nebijoti ir verslavimui paskirti bent penkerius savo gyvenimo metus, išbandyti bent 10 idėjų. Niekas gyvenime nėra juodai balta, visada yra pilkų atspalvių. Taip pat ir su sėkme versle. Atidaręs parduotuvę visada kažkiek parduosi. Tik ar to tau užteks? Juk kartais žmogui nereikia užkariauti viso pasaulio – užtenka nedidelio gabalėlio“, – patirtimi dalijosi I. Laursas.
Jo teigimu, technologijų versle, į kurį, kaip jis įsivaizduoja, norėtų pasukti KTU studentai, egzistuoja du auksiniai matai, rodantys, koks likimas laukia verslo. Pirmasis – pajamų augimas. Jei pajamos auga tris kartus per metus, tai būtina verslą ir toliau plėtoti. Antrasis matas – tris kartus per metus augantis klientų skaičius. Jei abu šie skaičiai neauga – tai nėra geras ženklas.
„Manau, kad reikia pusę metų pabandyti, ar verslas auga. Jei per pusmetį nematai vieno iš šių dviejų skaičių augimo, verslą vertėtų uždaryti. Pavyzdžiui, mūsų vartotojų skaičius, atidarius „GetJar“ mobiliųjų programėlių parduotuvę, augo du kartus per savaitę“, – sakė I. Laursas.
Jo teigimu, sėkmę padidina ir 2–3 tuo pačiu metu vykdomi projektai. Vienam jų pradėjus augti, kitus derėtų uždaryti. I. Laursas taip pat patarė verslo pradžiai rinktis ne bankus, o privačius investuotojus – rizikos kapitalo fondus ar įmones.
KTU