Minint Pasaulinę širdies dieną, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis atkreipė dėmesį, kad aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas neretai byloja ir apie žmogaus kultūringumą. Pasak jo, fizinės kultūros nereikėtų sieti su sporto rezultatų siekimu ir didele fizine apkrova. Esama sporto šakų, kurios labai naudingos sveikatai, nors ir nėra labai įtemptos. Viena tokių sporto šakų – golfas.
Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų labai didelis. Kodėl taip yra?
Nes nesirūpiname savo sveikata. Mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejai sudaro 56 proc. visų mirties atvejų. Skandinavijoje šių sveikatos problemų sukeltos mirties atvejų daug mažiau, nes ten vyrauja kitoks požiūris į sveiką gyvenseną. Mūsų sveikatos sistema iš esmės nėra blogesnė, tiesiog mes patys nesistengiame.
Ko trūksta, kad taptume sveikesni?
Stinga suvokimo, kad sveikata priklauso ne nuo gydytojo. Klaidinga mąstyti: „Kai susirgsiu, gydytojas pagydys.“ Tinkamas mąstymas būtų toks: „Aš noriu būti sveikas ir nesirgti.“
Kol dar nesergame, sveikatą išsaugoti gali fizinė kultūra. Mes gyvename technologijų amžiuje, tai lemia, jog mažai judame, esame apkrauti informacija ir gyvename nuolat patirdami įtampą. Būtina atsipalaiduoti, o tai galima pasiekti per fizinę kultūrą. Apie tai reikia galvoti jau nuo vaikystės.
Kuo fizinė kultūra skiriasi nuo sporto?
Sporte daug intensyvesnis krūvis. Sportuojant siekiama konkrečių rezultatų, tarkime, nubėgti atstumą per tam tikrą laiką ar nugalėti kitą komandą. O fizinė kultūra yra susijusi visų pirma su savęs tobulinimu, ligų prevencija. Tačiau griežtos ribos nėra: esama sporto šakų, kurios kartu yra ir fizinės kultūros dalis. Viena tokių šakų – golfas.
Kodėl golfas yra naudingas sveikatai?
Visų pirma mokslininkai yra įrodę, kad jei per dieną nueini 10 tūkst. žingsnių, tai jau yra geras fizinis aktyvumas. O žaisdamas golfą 3–4 val. praleidi gryname ore, judi. Suvaikštai kartais net kokius 10 km per partiją ramiai, be įtampos.
Antra, žaidžiant golfą beveik neįmanoma patirti traumų. Aišku, reikia apšilimo, bet iš esmės traumų pasitaiko labai retai. Tuo golfas skiriasi nuo krepšinio ar futbolo. Todėl tai puikus variantas žmonėms, norintiems gyventi sveikai, bet nenorintiems veiklos, kuria užsiimant labai rizikuojama patirti traumą, sunkiai dirba širdis ir raumenys.
Trečia, golfas gerai veikia psichologinę savijautą. Po įtemptos darbo dienos žmonės golfo lauke atsipalaiduoja. Golfas padeda kovoti su lėtiniu stresu, kuris daro didelę žalą mūsų gyvenimui. Pažaidę golfą, net ir miegame geriau, nes tampame ramesni. Lietuva nebėra artojų kraštas, mūsų artojai – sunkioji technika, o žmonės gyvena miestuose. Ir jiems, gyvenant greitai, atsipalaiduoti būtina. Golfas – viena fizinės kultūros formų, galinčių suteikti tą atsipalaidavimą.
Kaip vertinate golfo padėtį Lietuvoje? Kas trukdo lietuviams atrasti šią sporto šaką?
Žaidėjų dar nedaug, bet matau, kad padėtis gerėja. Anksčiau nebuvo daug golfo laukų, o dabar atsirado. Ir žaidėjų daugėja.
Apskritai, mano nuomone, golfo laukai rodo šalies kultūros išsivystymo laipsnį. Jeigu žmogus nesivalo dantų, tai mes jį vadiname nevalyvu, nekultūringu. Bet jei žmogus visai nesirūpina fizine savo būkle, ar jis yra kultūringas? Tai, kad daugėja laisvalaikiu žaidžiančių golfą žmonių, yra įrodymas, kad Lietuva tampa vis kultūringesnė. Tampame tikrai europietiška šalimi, kur žmonės rūpinasi savimi, pasirenka intelektualias ir naudingas sveikatai pramogas.
Krepšinio kamuolį visi čiupinėjo, o golfo lazdos ne. Reikia daug skatinti. Gerai, kad Golfo federacija prie to dirba. Be to, būtų gerai, kad žaidžiantieji įtrauktų ir artimuosius, draugus į tą veiklą. Juk golfą žaisti galima su šeima, draugais. Krepšinio žaisti žmonos ar vaikų nenusivesi, bet į golfą galima.
Ar golfą gali žaisti rimtų kardiologinių problemų turėję žmonės?
Taip, golfas yra tinkama sritis kardiologiniams ligoniams, kurie anksčiau turėjo problemų, jiems tikrai galima rekomenduoti šią fizinės kultūros šaką. Golfas – gera veikla ir tiems žmonėms, kurie persirgo infarktu, arterine hipertenzija. Aišku, nesakau, kad golfas yra vienintelė tinkama fizinės kultūros forma. Kiekvienas turi pasirinkti tai, kas jam patinka. Tik, aišku, reikia žinoti savo galimybes, tartis su gydytoju.
Gal žinote kokį nors konkretų pavyzdį, rodantį golfo naudą organizmui?
Prezidentas Valdas Adamkus. Jis nuo jaunystės žaidė golfą, yra daug laiko praleidęs golfo aikštynuose. Be to, jis prisidėjo prie pirmųjų golfo laukų Lietuvoje atsiradimo. Prezidentas – ir buvęs lengvaatletis. Jis visada buvo darni asmenybė. Ir dabar, net sulaukęs garbaus amžiaus, yra aktyvus ir naudingas visuomenei. Tai puikus pavyzdys, kaip fizinė kultūra padeda ilgai ir gražiai gyventi.
Asta Rinkevičiūtė