Kauno technologijos universiteto (KTU) programavimo inžinerijos doktoranto Pauliaus Paškevičiaus įkurta pradedančioji įmonė „Solid Education“ padeda moksleiviams internetu mokytis programavimo 22-uose miestuose visoje Lietuvoje. Šiuo metu ji vienija 15 žmonių komandą, kuri ruošia naują ateities programuotojų ir verslininkų kartą.
P. Paškevičius neabejoja – jeigu pavyktų pasiekti, kad kiekvienas moksleivis ateitų į universitetą jau turėdamas susiformavusius įgūdžius ir žinodamas, ko nori, daugelis sričių Lietuvoje suklestėtų. „Motyvuoti ir jau svarų žinių bagažą turintys studentai jau pirmame kurse galėtų išnaudoti universiteto teikiamas galimybes kurti verslą“, – pabrėžia KTU doktorantas ir sėkmingos įmonės įkūrėjas.
Kaip kilo idėja vystyti programavimo mokymo internetu verslą?
Asmeninė patirtis leidžia lengviau pamatyti visuomenėje esančias problemas, o vėliau ir ieškoti jų sprendimo būdų. Esu ir programuotojas – nuo 16 metų mokiau kitus programuoti, ir mokytojas – jau 15 metų dirbu su vaikais mokymo centruose.
Visame pasaulyje jaunų žmonių potencialas yra menkai išnaudojamas. Lietuva – ne išimtis. Dėl šios priežasties atsiranda daug problemų – per vėlai įtraukiame jaunimą į mokymosi procesus, per vėlai suteikiame jiems reikiamas žinias.
Technologijų amžiuje šios žinios turi vaikus pasiekti kaip įmanoma anksčiau. Daugelio dalykų jaunuoliai mokomi nuo labai ankstyvo amžiaus – tarp jų galėtų būti ir informacinės technologijos (IT).
Mokyti mažus vaikus ir jaunimą gali padėti įvairios sužaidybinimo formos: žaidimų kūrimas, kūrybiškas programavimas ir kitos. Sudominus vaikus, galima atrasti neįtikėtinai didelę jų motyvaciją, kuri gali padėti jiems ateityje tapti savo srities profesionalais.
„Solid Education“ yra aukštųjų technologijų pradedančioji įmonė. Kartu su komanda siekiame mokymąsi padaryti prieinamą kuo didesniam skaičiui žmonių vienu metu. Pavyzdžiui, mokykloje vienas mokytojas pamokos metu moko 30 vaikų, mūsų tikslas – kad vienas pedagogas mokytų 1000 jaunuolių.
Žinoma, tam reikalingos tam tikros formos, įrankiai, kuriais būtų galima ne mechaniškai, ne nuobodžiai mokyti jaunimą programuoti.
Ar šią idėją įgyvendinti pradėjote dar studijuodamas KTU?
Taip. Panašių minčių turėjau dar 10 klasėje, nes jau tada buvau pradėjęs mokyti kitus moksleivius. Vis dėlto rimčiau apie verslą pradėjau galvoti tik studijuodamas KTU. Esu įsitikinęs, kad būtent universitetas gerokai prisidėjo prie sėkmingo mano veiklos plėtojimo.
KTU pirmą kartą išgirdau žodį „startuolis“ (pradedančioji įmonė – red. past.). Man pradėjus studijuoti universitete, KTU „Startup Space“, kuris per pastaruosius metus padėjo įsteigti daugiau nei 50 įmonių, dar nebuvo. Šiandien šis verslo inkubatorius suteikia galimybę studentams ne tik pabendrauti su verslo atstovais, turinčiais daug vertingos praktinės patirties, bet ir su jais bendradarbiauti.
Universitetas man padėjo įgyvendinti savo idėją. Apskritai verslumo tema KTU yra palaikoma, gyva ir siūloma studentams kaip neformalaus užimtumo forma. Šiandien universitete gali ne tik studijuoti, bet ir dalyvauti Studentų laisvalaikio centro (SLC) veikloje bei kurti savo nuosavą verslą.
Ar universitete visiškai išnaudojamas kuriamos verslumo aplinkos potencialas?
Manau, kad daugiau dėmesio turėtume skirti moksleiviams. Keletas mano kolegų, kurie mokykloje mokėsi papildomai tokiose vietose kaip „Solid Education“, vos patekę į pirmą universiteto kursą, pradėjo kurti savo verslus, nes jų idėjos jau buvo brandinamos prieš trejus ar ketverius metus. Šie žmonės savarankiškai mokėsi tam, kad galėtų iš karto pritaikyti savo žinias, vos tik atsiradus tam tinkamoms sąlygoms.
Būdamas pirmakursiu ir pats stebėjausi, iš kur jie žino, ką ir kaip daryti. Pasirodo, mano mokyklos laikų kolegos mokėsi nuo 12 ar 14 metų, o universitetas jiems tapo tramplinu į naują aplinką, kurioje jie rado reikiamų galimybių, kontaktų, išteklių ir komandos narių.
Jeigu pavyktų pasiekti, kad kiekvienas moksleivis ateitų į universitetą su jau aiškiais įgūdžiais, žinojimu, ko jis nori, daugelis sričių Lietuvoje suklestėtų. Motyvuoti ir jau svarų žinių bagažą turintys studentai jau pirmame kurse galėtų išnaudoti universiteto teikiamas galimybes kurti verslą.
Ko reikia norint pradėti savo verslą?
Vien tik geros idėjos užtenka labai retai, nors pasitaiko ir tokių atvejų. Dažniausiai reikia daugybės komponentų, ir idėja yra tik pirmasis iš jų.
Idėja turi vesti prie tam tikros problemos. Pristatant idėją investuotojui ar klientui, būtina parodyti, koks galimas jos sprendimas. Geriausia, jeigu minėta problema globali. Šiandien pasaulyje yra du milijonai laisvų darbo vietų programuotojams. Kartu su „Solid Education“ komanda siekiame prisidėti prie jų užpildymo.
Taigi, turint problemą ir jos sprendimo būdą, reikia geros komandos. Idealu, jei patys idėjos iniciatoriai yra visavertė komanda, turinti reikiamas kompetencijas išsikeltai problemai spręsti, nes tai padeda pristatant savo idėją. Jos autoriai žino, kiek laiko, lėšų ir išteklių prireiks kuriant ir vystant verslą, turi aiškų jo įgyvendinimo planą.
Nusiteikimas ir motyvacija taip pat yra labai svarbūs veiksniai. Kalbantis su investuotojais, be problemos įžvelgimo ir sprendimo siūlymo, būtina pabrėžti ir savo asmeninę motyvaciją. Investuotojui tai bus tarsi garantija, kad tavo sprendimas yra įgyvendintinas ir būtent tu gali tai padaryti.
KTU